Tuberkuliozė — infekcinė liga

Jau žiloje senovėje buvo šiek tiek žinoma apie kai kurių ligų užkrečiamumą. Tai liudija Kinijoje raupų profilaktikai naudota varioliacija, viduramžiais Europoje praktikuota raupsuotųjų izoliacija ir nuo XIVa. Karantinai iš Azijos atplaukiantiems laivams prieš marą ir cholerą.
Apie infekcinių ligų sukėlėjus, kaip gyvus organizmus, randama užuominų senovės filosofų Fukidido ir Lukrecijaus raštuose.
Feodalizmo laikotarpiu, viešpataujant idealizmui, gamtos ia medicinos mokslai negalėjo laisvai vystytis. Tik pavieniai pažangūs gydytojai, kaip Arabijoje Avicena (XI – Xa.), Italijoje Frakastonas (XVIa.), kėlė infekcinių ligų klausimą. Tačiau anų laikų technika ir reikalingų tyrimų priemonių stoka neleido jiems teorinių samprotavimų konkrečiais įrodymais.
Tik XIXa., sparčiau vystantis chemijos, fizikos ir biologijos mokslams, pirmyn pažengė ir medicinos mokslas. Epochinę svarbą infeksinių ligų mokslui turėjo mikroskopo atradimas ir Dženerio (1796) pradėti profilaktiniai skiepijimai nuo raupų, kurie skatino naujo mikrobiologijos ir imunologijos mokslo vystymąsi. Tobulėjo infeksinių ligų mikrobiologinė diagnostika, specifinis gydymas ir profilaktika.
Mečnikovo sukurta fagocitozės teorija tapo imunologijos mokslo pagrindu. Daug dėmesio infekcinių ligų klinikai ir diagnostikai skyrė XIXa. rusų klinicistai, terapeutai ir pediatrai – A. Ostroumovas, S. Botkinas, N. Filatovas, o senajame Vilniaus universitete – J. Frankas. Pastarojo iniciatyva prie Vilniaus Medicinos draugijos 1808m. buvo įsteigtas Vakcinacijos institutas kovai su raupais.
XXa. infekcinių ligų mokslas tiek išsivystė, kad atsiskyrė nuo vidaus ligų, vystydamas pažangias materialistines idėjas. Buvo įrodyta ne tik patogeninių mikrobų, bet ir organizmo, aplinkos, socialinių veiksnių svarba epidemiologijai ir patogenezei. Ligų profilaktika tapo svarbiausiu uždaviniu, todėl dauguma klinicistų nagrinėja ir epidemiologijos klausimus.
Infeksinių ligų profilaktikai ypatingą praktinę svarbą turi diagnostika. Todėl primyvūs izoliatoriai ir barakai infeksiniams ligoniams, virto moderniais infekciniais skyriais ir gydymo priemonėmis.
INFEKCIJA IR JOS FORMOS
Infekcija yra užkrato patekimas į žmogaus arba gyvūno organizmą ir egzistavimas jame. Plačia šio žodžio prasme infeksijos sąvoka apima visus reiškinius, vykstančius organizme nuo mikrobo patekimo iki išnykimo.
Infekcinis procesas pasižymi tam tikrais dėsningumais. Priklausomai nuo mikrobo ir organizmo savybių bei tarpusavio sąveikos infekcija gali pasireikšti dviem formomis:
• Infekcine...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!