Tuberkuliozė

Įvadas Tuberkuliozė - viena iš seniausiai žinomų žmonijos ligų, tačiau kasmet ji pražudo apie 3 mln. žmonių. Lietuvoje ksmet ja suserga apie 3 tūkst. žmonių. Dinaminių matematinių modekių sukūrimo atžvilgiu, modeliavimo problema tuberkuliozės epidemiologijoje yra analogiška problema ekologijoje. Matematiniai modeliai atlieka didelį vaidmenį tiriant infekcines ligas. Nuodugniai ištirti tuberkuliozės plitimo priežastis galime tik naudodami matematinius modelius. Kai klausimas tinkamai užduotas, sekantis žingsnis išrinkti tinkamą jos formos aprašymą. Šis išrinkimas priklauso nuo pačios užduoties, o taip pat nuo tikslių sprendimų ir galimybių ateityje naudoti išdirbtą modelį. Modelis turi būti su priimtinu tikslumu sukurti realios situacijos savybes, kurios aiškiai veikia sprendimus duotus tam uždaviniui. Kai turi norą padaryti modelį tinkamesnį tada tai verčia pripažinti vis naujus ryšius tyrinėjamoje sistemoje, o tai priveda prie būtinos pritraukiamos informacijos, kurios tikslumas gali būti nepakankamas, todėl prie realizuojamų praktikoje modelių visada statomas kompromisas, reiškiantis proceso reiškingumą modelių išdirbime. Tuberkuliozės (TB) situacija pasaulyje ir kaimyninėse valstybėse Tuberkuliozė - tai lėtinė, infekcinė, granulominė liga, kurią sukelia bakterija Mycobacterium tuberculosis (pav.3.).  Kasmet beveik 8 milijonai pasaulio gyventojų suserga tuberkulioze. Nuo tuberkuliozės kasmet pasaulyje miršta apie 3 mln. žmonių Tuberkulioze suserga imlus (jautrus) bakterijai žmogus (pav.4). Didžiausia rizikos zona yra besivystančios pasaulio šalys, kur nėra tinkamų sanitarinių sąlygų, didelė drėgmė. Padidėjusią riziką užsikrėsti taip pat turi sveikatos apsaugos darbuotojai, dirbantys su užkrėstais pacientais, asmenys, vartojantys intraveninius narkotikus, emigrantų, kurių šalyse paplitusi tuberkulioze, tankiai gyvenamos teritorijos, neturtingai gyvenanti, negaunanti pakankamos medicininės pagalbos, visuomenės dalis. Toks gyvenimo būdas lemia sumažėjusį organizmo atsparumą ir padidėjusį imlumą tuberkuliozės sukėlėjui; tuberkuliozei yra būdingas labai ryškus socialinis pobūdis.  Įvairaus amžiaus žmonių sergamumas plaučių tuberkulioze pastaraisiais metais didėja. Padidėjusį sergamumą tuberkulioze lemia nevisavertė mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkomanija, AIDS, imunitetą slopinančių vaistų (gliukokortikosteroidų, citostatikų) vartojimas, tymai, kokliušas (vaikams) ir kt. Tuberkuliozei būdingos specifinės pažeistų organų tuberkuliozinės 1-2 mm dydžio granulomos, kurių centre yra kazeozinė nekrozė, o aplink ją - trys zonos: epitelioidinės ir daugiabranduolės gigantiškosios (Pirogovo-Langhanso) ląstelės; limfocitai ir kraujo monocitai; fibroblastai. Žmogus dažniausiai (daugiau kaip 95 proc. atvejų) užsikrečia aerogeniniu, gerokai rečiau - alimentiniu būdu. Net viena bakterija gali sužadinti infekciją. Jei yra glaudus kontaktas (nurodoma rizikos mažėjimo tvarka - namie, ypač miegamajame, bare, socialiniame klube, mokykloje, darbo vietoje, turistinėje kelionėje), rizika infekuotis tuberkuliozės mikobakterijomis yra 25-50 proc., o mažiems vaikams nuo sergančių tėvų - 45-60 proc. Tikimybė užsikrėsti atsitiktinio socialinio kontakto metu yra nedidelė. Pagrindinis tuberkuliozės epidemiologijos modelis Šis modelis parodo tuberkuliozės epidemijoje veikiančių veiksnių priklausomybę. Čia U – neužsikrėtę individai; individai kurie gali būti užsikrėtę ir suskirstyti į dvi kategorijas: IF – individai, kurių infekcija progresavusi ir jiem nedaug trūksta iki klinikinės tuberkuliozės, IS – individai kurių tuberkuliozė neprogresavusi; HS - subjektas priimantis neprogresavusią tuberkuliozės formą; SF - subjektas su progresavusia tuberkulioze; - negydomos sritys, kur i – su indeksais 1, 2 ir 3 (kur atitinkamai infekuotas, neinfekuotas ir su galimybe užsikrėsti) ir j – su indeksais 1 ir 2 (kur atitinkamai greitas ir lėtas diagnozės tempas); - gydomos sritys, kur i – su indeksais 1, 2 ir 3 (kur atitinkamai infekuotas, neinfekuotas ir su galimybe užsikrėsti) ir k – su indeksais 1 ir 2 (kur atitinkamai geras ir blogas gydimas); RF – individai su greitu atkritimo tempu; RS – individai su lėtu atkritmo tempu. Mes manome, jog populiacijos dydis N(t) laikui t su konstantos atsiradimu rodikliu . Populiacijos dydis N(t) pasidaliję į 4 imliu poklasius S(t), tuberkuliozės infekcija (t), ŽIV infekcija (t) ( taip pat turi būti užkrečiamas) ir AIDS pacientai A(t). Leidžiant tampa tuberkuliozės infekuota, šie kontaktai su tuberkuliozės infekcijomis rodyklėje . Šioje klasėje populiacija yra sumažėjusi ŽIV infekcijos rodiklių . Keli asmenys šios klasės taip pat yra išgydyti ir pasveikę rodikliu  ir tapo pasiduodantis vėl. Populiacija klasėje yra generuojama ŽIV infekcijos kartu ir tuberkuliozės infekcijos individualumu rodikliais ir atitinkamai. Tai yra asmuo, kuris nėra pasiduodantis infekuotai tuberkuliozei. Tolimesnis anti-ŽIV gydimas nėra prieinamas be bendravimo ir dėl to, individai vykstantis plėtoti „pilnas uždusimas“ AIDS su rodikliu , kaip parodoma žemiau pateiktoje diagramoje. Tokiu būdu, ligos paplitimas yra išgalvotas, todėl egzistuoja diferencialo lygčių sistema, Kur d yra natūralus mirtingumo rodiklio konstanta ir  yra ligos sukėlėjas mirties rodiklio konstanta. Tai mirtingumas, kad visi priklausomas nepastovumas ir modelio parametrai yra ne neigiami. N(t)  S(t) + (t) + (t) + A(t), lygtys (4.1 – 4.4) gali būti užrašytos taip: Iš modelių yra žinomas, kad jokios infekcijos nebuvimas ir populiacijos dydis priartėjimas būsenos vertė . Užsikrėtimo tuberkulioze būdai 1. Aerogeninis, t. y. per kvėpavimo takus, arba inhaliacinis. Jis yra dažniausias sudaro per 95. Skiriami du pagrindiniai būdai: • Oro lašelinis – ligoniui kosėjant ar čiaudant, susidaro smulkių skreplių su tuberkuliozės mikrobakterijomis aerozolis. Kuo kosulys stipresnis, tuo didesnis plotas užteršiamas, aerozolio lašeliai smulkesni, ilgiau išsilaiko ore nusėdę, giliau patenka į kvėpavimo takus. • Oro dulkinis – su skreplių aerozoliu nuosėdomis tuberkuliozės mikrobakterijos išdžiūva, sausai valant patalpas, tuberkuliozės mikrobakterijos vėl pakyla į orą ir imlus žmogus gali jas įkvėpti. Šiuo metu šio būdo reikšmė yra daug mažesnė nei oro lašelinio. 2. Alimentinis, t. y. per virškinamąjį traktą. Jis retesnis, šiuo metu sudaro ne daugiau kelis procentus visų užkrėtimo atvejų. Užsikrėčiama valgant sergančių tuberkulioze galvijų produktus: pieną, sviestą, sūrį, mėsą... 3. Kontaktinis, t.y. pro pažeistą odą, ar gleivines. Jis labai retas, užsikrėčiama kai mėsininkai doroja, melžėjos melžia sergančius gyvulius, chirurgai, patologai, medicinos seserys ar laborantai susižaloja savo profesinėje veikloje. 4. Transplacentinis, t. y. embriono užsikrėtimas nuo sergančios motinos pro placentą. Jis ypač retas. Įmanomas tada, kai paskutiniame nėštumo trimestre nėščiajai generuojasi tuberkuliozė ir tuberkuliozės mikrobakterijos patenka į vaisių hemetogeniniu būdu ar vaisiui nurijus infekuotų jį supančių vandenų. Specifinė diagnostika Tuberkulinas Tuberkulinas – tuberkuliozės bakterijų ekstraktas. Tai antigenas, kuriam būdinga lėto tipo alerginė reakcija sensibilizuotame organizme, kai jame jau yra prieštuberkuliozinių antikūnų, tačiau tuberkulinas jų gamybos neskatina. Pagal odos reakciją į tuberkulino mėginį gali būti vertinamas užsikrėtimas tuberkuliozės mikrobakterijomis, prieštuberkuliozinių skiepų efektyvumas, tuberkuliozės infekcijos paplitimas tarp gyventojų. 1pav. Gydytojo taktika pagal tuberkulino reakciją Mantu mėginys Mantu mėginys – tai įodinis tuberkulino mėginys. Jis atliekamas vidiniame dilbio paviršiuje, nuvalius odą spiritu arba eteriu, į paviršinį odos sluoksnį įšvirškiama 0,1ml tuberkulino. Taisyklingai atlikus mėginį, atsiranda apie 10mm papulė, išliekanti 10 minučių. Mėginio rezultatas vertinamas po trijų parų. Susiformuoja infiltratas, kurį galima čiuopti, stebima papulė, kurios skersmuo matuojamas milimetrais. Mantu mėginio vertinimas • Mantu reakcija teigiama – papulė 6 – 16 mm ir daugiau; • Teigiama hipererginė – papulė 17mm ir daugiau, arba tuberkulino įšvirkštimo vietoje yra pūslė, nekrozė ar limfangoitas; • Abejotina – yra tik odos paraudimas be infiltracijos, jei papulės diametras – 3 – 5 mm. Jei nėra reakcujos į tuberkulino mėginį, negalime tvirtinti, kad negali būti infekuotumo tuberkuliozės mikrobakterijomis ar susirgimo tuberkulioze. Silpnai teigiamos ar abejotinos reakcijos gali būti dėl kryžminės alergijos užsikrėtus ne tuberkuliozės mikrobakterijomis, kurios turi panašią antigeninę struktūrą. Tuberkulino mėginiai atliekami: 1. Tuberkuliozės židiniuose, jeigu juose yra sergančių atvira tuberkulioze: 1. 1. paciento šeimos nariams, 1. 2. artimiausiems kaimynams, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams, 1. 3. asmenims, bendravusiems su pacientu. 2. Bendraujantiems su sergančiais tuberkulioze. 3. Asocialių šeimų vaikams. 4. Kūdikių ir vaikų namų bei internatų auklėtiniams. 5. Asmenims sergantiems lėtinėmis ligomis (plaučių, inkstų ir kt.). 6. Dažnai sergantiems ūmiomis kvėpavimo organų ligomis. 7. Sergantiems cukriniu diabetu. 8. Nepaskiepytiems nuo tuberkuliozės. 9. Imigrantams. 10. Asmenims, infekuotiems ŽIV. Lietuvos sveikatos programa Sergamumas tuberkulioze kasmet padidėja apie 10%. Sparti neigiama epidemiologinių rodiklių dinamika kelia realų pavojų, todl Lietuvos sveikatos programoje iškelti nurodyti tikslai: • Iki 2005 metų stabilizuoti sergamumą tubarkulioze, t. y. neleisti sergamumui šia liga pasiekti epidemijos sleksčio- 100/100 000 gyventojų. • Iki 2010m. sumažinti sergamumą tuberkulioze 30%. • Išaiškinti 70% naujai susirgusių tuberkulioze ir 85% jų pagydyti. Lietuvos sveikatos programoje nurodoma, kad šiuos tikslus galima pasiekti tokiais: 1. Vykdyti Valstybinę tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programą. 2. Siekiant geresnių diagnostikos ir gydymo rezultatų, plėsti tuberkuliozinį budrumą tarp bendrosios praktikos gydytojų, pediatrų ir kitų specialistų, kad, įtarus tuberkuliozę, žmogus laiku būtų siunčiamas gydyti į specializuotas sveikatos priežiūros įstaigas. 3. Organizuoti efektyvias priešepidemines priemones epidemiologiškai pavojinguose židiniuose. 4. Rengti tuberkulioze sergančių asmenų medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos priemones. Mirusių nuo tuberkuliozės diagrama nuo 1998m. iki 2030m. Ši diagrama parodo tris galimus mirtingumus dėl tuberkuliozės nuo 1998 iki 2030 metų. Čia DOTS-H – didelis mirtingumas; DOTS-M – vidutinis mirtingumas; DOTS-L – mažas mirtingumas. Epidemijos išnykimo problema Išnykimo sąlyga - tai tam tikra nelygybė, surišanti modelio greičių konstantas; atliekant šią nelygybę epidemija nyks, pažeidžiant - ne. Žinojimas ir išnykimo sąlygų analizė leidžia nustatyti nenykstančios endemijos atvejus, dėka kokių būtent greičių konstantų pakitimo galima greičiau ar pigiau pervesti endemija į išnykimo režimą. Ir atvirkščiai, endemijos išnykimo atveju įdomu žinoti sistemos "atsargų patvarumą", ir dėka kokių būtent konstantų pakitimų patvarumas gali būti pažeistas ir endemija pradės plisti po populiaciją. Formaliai problemos susiveda į sąlygų tyrimą, kai sistemos (2) pusiausvyros padėtis N = Q, I = R = C = O (13) bus patvari. 1. Patvarumo klausimas glaudžiai susijęs su nenulinės (I, R, C) ≠0 pusiausvyros būsenos sistemoje (2) galimybės klausimu. Sudėjus tris paskutines lygtis (2), mes gausime I + R + C = A = αNC - kl - qR - pC (14) Tarkime, kad bendras populiacijos skaičius Q = const. Panagrinėsime tiesinę sistemą (4), kuriai I = R = C = 0 (15) - vienintelė pusiausvyros būsena, kai αN = αQ. Jei visos šaknys amžinos lygybės šios sistemos neigiamos, tai aišku, kad pusiausvyra (15) patvari ir endemija nyks. Jei ši lygybė turi šaknį su teigiama realia dalimi, tai pusiausvyra nepatvari ir endemija išnykti negali; kintamieji I, R, C didės, o N - mažės tol, kol nebus A = 0 ir sistema neturės pusiausvyros apibrėžtos balansu tarp infekuotų skaičiaus iš grupės N ir skaičiumi mirštančių ir biologiškai išgyjančių iš grupių I, R, C (pieš. 4a). Pieš. 4. Galimi (a-d) tipai endemijos patvarumo režimo priklausomybė nuo greičių konstantų Si ir x =χQ dydžio. Pastebėsiu, kad tuo pačiu modelis (2) aprašo neišsiplėtimo endemijos faktą visai populiacijai netgi neišnykimo atveju. 2. Išnykimo sąlygos. Amžina lygtis sistemos (4) turi pavidalą (16) Jos koeficientai priklauso nuo greičių konstantų, pažymėtų per Si, ir nuo x = αN. Lygtis (16) turi neigiamas šaknų X realias dalis, kai a1a2-a0> 0, a0 > 0 (17) ir nors vieną teigiamą realią dalį pažeidžiant bent vieną iš nelygybių. Kintant kelioms greičių konstantoms, išnykimo sąlygos duoda įvairias priklausomybes nuo šių konstantų, kurių neverta analizuoti bendru atveju. Pateiksime tik išnykimo sąlygų priklausomybę nuo atskirai kiekvienos konstantos pakitimo. Tarp visų konstantų dydis x = αN turi ypatingą reikšmę - jos didėjimas veda prie nepatvarumo, o mažėjimas - prie pusiausvyros (15) patvarumo (pieš 4a). Toliau eina konstantos k, q, p, b, kurių didėjimas veda prie patvarumo, bet prieš tai sistema gali praeiti per nepatvarumo sritį (pieš 4b,r); mažėjant šioms konstantoms į nulį, galimas patvarumas ar nepatvarumas, priklausomai nuo kitų konstantų reikšmių. Ir, pagaliau, h, r, e, g konstantų didėjimas ar mažėjimas, su garantija nepriveda nei prie patvarumo, nei prie nepatvarumo - jų pakitimo rezultatas pilnai priklauso nuo kitų konstantų reikšmių, t.y. galimi variantai pieš. 4. Realiose sąlygose dauguma iš šių galimybių gali atsidurti visiškai nerealiomis dėl greičių konstantų ribojimo (aišku, pavyzdžiui, kad b

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!