Specialybės kalba

valstybės ar jos dalies kalba (kalbos).
Didžioji pasaulio šalių dalis turi valstybines kalbas. Kai kuriose valstybėse yra viena valstybinė kalba, pvz., Albanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, taip pat ir Lietuvoje. Kitos valstybės turi daugiau nei vieną valstybinę kalbą, pvz., Baltarusija, Belgija, Kanada, Suomija, Afganistanas, Paragvajus, Bolivija, Indija, Šveicarija, Pietų Afrikos Respublika.
Kai kuriose šalyse, pvz., Irake, Italijoje, Ispanijoje, yra viena valstybinė kalba šalies mastu, bet kitos kalbos taip pat yra oficialios atskiruose regionuose. Dar kitose šalyse valstybė neturi nustatytos valstybinės kalbos, bet ją turi atskiros jos dalys (pvz., JAV).
Kai kurios šalys iš vis neturi valstybinės kalbos (tai yra ji nėra įtvirtinta konstitucijoje ar specialiame įstatyme), pvz., Australija, Eritrėja, Liuksemburgas, Švedija arba Tuvalu. Šiuo atveju valstybine (oficialiąja) kalba galima laikyti tą kalbą, kuria piliečiai gali kreiptis į valstybines institucijas.
išlikti yra labai sudėtinga.
Dėl standartizuotos švietimo sistemos, aukštų raštingumo reikalavimų darbe ir dažnų kontaktų su valstybinėmis įstaigomis, bet kuri kalba, kuri nėra oficiali, tampa marginalizuota ir gali išlikti tik tarp nedidelės elito grupės arba ritualizuota forma, o ne gyva ir besivystančia kalba.
Daugiareikšmę kalbos politikos sąvoką išsamiai yra aptaręs amerikietis mokslininkas H. Šifmanas (H. Schiffman). Pasak jo, kalbos politika – tai valstybės priimami sprendimai dėl :
kalbos (kalbų) statuso;
vartosenos;
vartojimo sričių;
tų kalbų vartotojų teisių.
• Tikslai:
- užtikrinti valstybinės kalbos funkcionalumą visose viešojo gyvenimo srityse;
- patenkinti naujus, Europos integracijos lemiamus žinių visuomenės poreikius;
- skatinti kūrybingą kalbos paveldo panaudojimą kalbos vartosenos reikmėms.
• Uždaviniai. Įvairių prieštariavimų sprendimas (moterų pavardės, angliški įmonių pavadinimai),
nuolatinis atsižvelgimas į tradicinius ir neretai kintančius
interesus.
2. BENDRINĖ LIETUVIŲ KALBA, JOS VARTOJIMO SRITYS. PRESTIŽINĖS KALBOS SAMPRATA.
• Šalia tarmių, lietuviai turi ir bendrą visiems literatūrinę, arba bendrinę kalbą. Tai yra visos tautos
susižinojimo ir bendravimo priemonė.
Ja leidžiami laikraščiai, žurnalai, knygos, ji vartojama valstybės, mokslo ir kultūros įstaigose, kalbant per radiją ir televiziją. Tai sunorminta, kalbininkų apdorota kalba, kuri turi turtingą žodyną ir įvairių sričių terminiją.
• Vartojimas: grožinė literatūra, spauda, leidiniai, viešosios informacijos kalba, dokumentai, viešasis
kalbėjimas.
•...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!