Specialybės kalbos vartojimo nenuoseklumai finansų tematikos tekstuose

ĮVADAS Temos aktualumas. Šiandienos sėkmingai karjerai nemažai įtakos turi taisyklinga kalba. Žmogus, norintis kopti karjeros laiptais, turi išmanyti bendrinės kalbos vartojimo taisykles ir nuolat tobulinti valstybinės kalbos vartojimo įgūdžius. Deja, Lietuvoje vis didėja netaisyklingai kalbančių žmonių skaičius. Kalbos klaidų atsiranda dėl kitų kalbų ir tarmių poveikio. Darbo tikslas – remiantis kalbine literatūra išmokti nustatyti, analizuoti, taisyti ir paaiškinti klaidas finansų tematikos tekstuose, bei ugdyti taisyklingos kalbos vartojimo įgūdžius. Darbo uždaviniai: 1. Rasti dažniausiai pasitaikančias kalbos kultūros klaidas. 2. Rastas klaidas sugrupuoti pagal kalbos sritis, tokias kaip leksika, morfologija, žodžių daryba ir kt. 3. Ištaisyti ir paaiškinti neteisingus sakinius. Darbo problema. Kas turi įtakos dažnai daromoms klaidoms finansų tematikos tekstuose? Numatomi šaltiniai: 1. Kalbos kultūros vadovėliai 2. Internetiniai šaltiniai Leksika (gr. lexikos – žodinis, lexis – žodis) – tai kurios nors kalbos žodžių visuma. Leksikos normos nusistovi natūraliai ir aprašomos žodynuose bei specialiuose kalbos kultūros leidiniuose (4,407). Lietuvių kalbos leksiką sudaro savieji ir skoliniai žodžiai. Dalis skolinių žodžių yra įteisinta ir vartotina lietuvių kalboje, o dalis – ne. Neįteisinti skoliniai žodžiai skirstomi į keturias grupes: • Barbarizmai – tai svetimybės, kurios neatitinka bendrinės kalbos normų, todėl bendrinėje kalboje yra nevartotinos. • Vertalai – tai iš kitos kalbos pažodžiui išversti žodžiai. • Semantizmai – tai reikšme klaidingi žodžiai. • Hibridai – tai žodžiai, kurių kamiene yra svetimos kilmės darybos elementų – priesagų, priešdėlių, šaknų. Ko gero, didžiausia problema yra barbarizmų vartojimas. Atsirandant vis naujoms profesijoms, daiktams ar reiškiniams, reikalingi vis nauji žodžiai. Dažnai lietuvių kalboje tiesiog nėra gražaus žodžio naujiems daiktams ar reiškiniams pavadinti, todėl privalome priimti svetimų kalbų žodžius. Kai sugalvojamas naujas lietuviškas žodis, žmonės arba nežino apie jo atsiradimą, arba yra pripratę prie svetimo, todėl savo kalboje vartoja tą, kuris atsirado pirmasis ir visai nesvarbu, kad jis svetimas. Kuo daugiau žmonės girdi naujų svetimų žodžių, tuo dažniau prie jų pripranta ir vartoja savo kalboje. Galbūt, dalis net neįtaria, kad neįteisinti bendrinėje kalboje svetimi žodžiai skurdina ne tik visą lietuvių arba kokią kitą kalbą, bet tuo pačiu ir individualiąją. Be abejonės, ne vien barbarizmai neigiamai veikia kalbą. Semantizmai, hibridai, vertalai taip pat turi įtakos netaisyklingai kalbai. Neatleistina, kai viešai kalbantis žmogus kalba netaisyklingai. Pavyzdžiui, finansininkų tiek šnekamojoje, tiek rašytinėje kalboje gausu įvairių leksikos klaidų. Pavyzdžiui: 1. Valstybė finansuoja privatų biznį ( = verslą).(1,58) 2. Personalinė įmonė( = Individuali Įmonė)teikianti paslaugas gyventojams, į valstybės biudžetą moka mažiau. (1,64) 3. Dar ir dar kartą( = Dar kartą) pareikalaus finansavimo iš biudžeto. (1,72) 4. Vidaus reikalų ministerija turi finansinių nedateklių, ( = nepriteklių) todėl negali finansuoti naujų projektų. (1,93) 5. Konferencijoje buvo liečiami ( = nagrinėjami) ir svarbūs finansavimo klausimai. (1,84) Komentarai: 1. Žodis „biznis“ yra barbarizmas. Jį galima pakeisti lietuvišku žodžiu. 2. Žodžių junginį „personalinė įmonė“ galima pakeisti lietuvišku žodžių junginiu. 3.Šiuo atveju žodžių junginys „dar ir dar kartą“ blogai išverstas į lietuvių kalbą. Kitaip tariant šis žodžių junginys yra vertalas. 4. Žodis su nevartotinu priešdėliu taisomas jam parinkus kitą, lietuvišką priešdėlį, o kartais, dėl tikslumo, keičiamas kitu žodžiu arba žodžių junginiu. 5. Šiuo atveju žodis pavartotas netinkama reikšme. Leksika yra gana pažeidžiama kalbos sritis, bet sintaksės klaidos taip pat yra didelės ir pavojingos. Sintaksė (gr. syntaxis – sudarymas, sutvarkymas) – tai gramatikos dalis, nagrinėjanti žodžių tarpusavio ryšius, sakinių sandarą, jų sudarymo būdus ir taisykles. Dažniausios sintaksės klaidos – klaidingai sudaryti ir netinkamai vartojami žodžių junginiai. Sintaksės klaidos skiriamos į linksnių ir prielinksnių. Linksnių vartojimo klaidos labiausiai plinta dėl sudėtingų ir sunkiai įsimenamų linksnių reikšmių ir netinkamo vertimo iš kitų kalbų, ypač rusų. Prielinksnių klaidų priežastimi yra kitų kalbų poveikis ir prielinksnių reikšmių painiojimas. 1. Linksnių vartojimo klaidų pavyzdžiai finansų tematikos tekstuose: 1. Padarytas nuostolis200 litų sumai (= 200 litų nuostolis). [2] 2. Bendroje sumoje turime 3000 litų pelno ( = Bendra pelno suma – 3000 litų). [2] 3. Kodėl nepateikėte visas reikalingas pažymas ( = visų reikalingų pažymų)? [3] 4. Visos sutartys tvarkoje ( = sutvarkytos). [3] 5. Nuorašas atitinka originalui( = originalą). [3] Komentarai: 1. Naudininko linksnis nevartojamas daiktui apibūdinti, kai nereiškiama paskirtis. 2. Vietininko linksnis nenaudojamas daikto būviui reikšti. 3. Pateikti ką? , nepateikti ko? , vadinasi su žodžiu nepateikti vartojamas kilmininko linksnis. 4. Šiuo atveju netinkamai pavartotas vietininko linksnis. Sutartys kokios? sutvarkytos. 5. Su žodžiu atitikti vartojamas galininko linksnis. Atitikti ką? originalą. 2. Prielinksnių vartojimo klaidų pavyzdžiai finansų tematikos tekstuose: 1. Kilo ginčas apie pelno paskirstymą( = dėl pelno paskirstymo). (4,433) 2. Dokumentai išduodami po parašu( = pasirašytinai). (4,434) 3. Pinigų likutisuž praėjusius metus( = Praėjusių metų pinigų likutis). [3] 4. Suma sudarovirš 5 tūkst. litų ( = viršija 5 tūkst. litų).[3] 5. Sprendėme nesutarimus dėl lėšų numatytiems darbams paskirstymo( = kaip paskirstyti lėšas numatytiems darbams).[5] Komentarai: 1. Prielinksnis apie nevartotinas priežasčiai nusakyti. 2. Prielinksnis po nevartotinas su įnagininko linksniu veiksmo būdui reikšti. 3. Netaisyklingas pasakymas su prielinksniu už laikui reikšti. 4. Prielinksnis virš netinka konkrečiam kiekiui, sumai nusakyti. 5. Prielinksnis dėl nevartojamas su veiksmažodiniu daiktavadžiu daiktavardiniuose junginiuose. Nemažiau svarbi už leksiką ir sintaksę yra morfologija. Morfologija (gr. morphe – forma, logos – mokslas) – yra gramatikos šaka, nagrinėjanti kalbos dalis ir jų sudėtį – kaitybą, darybą. Morfologijos klaidų šnekamojoje ir rašytinėje finansininko kalboje yra nedaug. Aktualesnės klaidos: kartais parenkama ne ta žodžio giminė, ne tas žodžio skaičius, ne ta linksnio galūnė, painiojamos sangrąžinės ir nesangrąžinės, įvardžiuotinės ir neįvardžiuotinės formos. Taip pat dažnai klystama vartojant netinkamas veiksmažodžių, įvardžių, skaitvardžių, dalyvių, pusdalyvių, padalyvių formas. Finansininkai gana dažnai padaro morfologijos klaidų. Pavyzdžiui: 1. Atlyginimai bus mokami devinto( = devintą). [5] 2. Visą savaitę dirbsime, kad suskaičiuoti( = kad suskaičiuotume) padarytus nuostolius. [6] 3. Norint surasti klaidą, reikia patikrinti penkių( = penkerių) metų dokumentus. 4. Įstaiga nesumokėjo keturi tūkstančiai šeši šimtai dvylikos litų( = keturių tūkstančių šešių šimtų dvylikos litų). 5. Vieša įstaiga( = Viešoji įstaiga) Gamtos paveldo fondas įkurta 2001 metais. Komentarai: 1. Laikui nusakyti vartojama moteriškosios giminės forma. 2. Bendratis nevartojama su jungtuku kad tikslui išreikšti. 3. Dauginiai skaitvardžiai vartojami tik su daugiskaitiniais daiktavardžiais. 4. Linksniuojant kiekinius sudėtinius skaitvardžius, linksniuojama visų galimų linksniuoti žodžių galūnė. 5. Daikto ypatybei reikšti sudėtiniuose terminuose ir pavadinimuose vartojama įvardžiuotinė forma. Dar lietuvių kalbai yra būdingos žodžių darybos klaidos. Žodžių daryba – tai kalbos mokslo šaka, kurios objektą sudaro turimų ir naujų žodžių darymo morfologiniai būdai ir priemonės. Lietuvių kalboje žodžiai sudaromi netaisyklingai dėl keleto priežasčių: 1. Ne savo darybos reikšme vartojami žodžiai, pvz.: autoatsakovas ( = atsakiklis). 2. Dėl lietuvių kalbai svetimų žodžių elementų, pavyzdžiui, priesagų ar priešdėlių, pvz.: morkavas ( = morkinis). 3. Netinkamai parenkami lietuvių kalbos žodžių elementai, pvz.: asmeniniai ( = asmeniškai). 4. Sudurtiniai žodžiai kartais sudaromi pažeidžiant lietuvių kalbos darybos normas, pvz.: vyrfinansininkas ( = vyriausiasis finansininkas).[5] Kalbos kultūrai svarbiausi yra priešdėlių ir priesagų vediniai, nes juos sudarant ir vartojant daroma daugiausiai klaidų. Mažiau klystama sudarant ir vartojant dūrinius ir galūnių vedinius. 1. Taisytini priešdėlių vediniai: Taisytinų priešdėlių vedinių yra dvi grupės: arba nevartotinas pats priešdėlis (jis svetimas) ir visas žodis yra barbarizmo atmaina – neteiktinas hibridas, arba priešdėlis yra savas, bet verstinis ir todėl sudarytasis žodis jokia reikšme netinka (dalinis vertalas), arba priešdėlinis žodis viena reikšme (vienomis reikšmėmis) yra geras, o kita (kitomis) – dalinis ar net tikrasis semantizmas [2]. Keletas pavyzdžių finansų tematikos tekstuose: 1. Reikėtų apiforminti( = įforminti) susikaupusius dokumentus. 2. Įstaiga apmokėjo( = išmokėjo) visas skolas. 3. Man negerai paskaičiavo( = apskaičiavo) darbo užmokestį.[2] 4. Dokumentai buvo užslaptinti ( = įslaptinti). 5. Damokėk( = Primokėk) kelis litus.[10] Komentarai: 1. Šiuo atveju būtinai turi būti keičiamas priešdėlis. 2. Priešdėlis ap- netinka ten, kur reikia priešdėlio iš-, su-, už-. 3. Priešdėlis pa- nevartojamas ten, kur reikia priešdėlio ap-, iš-, pri-, su-. 4. Priešdėlio už- negalima painioti su ap-, at-, į-, pri-, su-. 5. Didelė klaida vartoti slaviškos kilmės priešdėlį da-. Žodžių daryba su priesagomis yra sudėtingesnė, nes šis darybos elementas gali dažniau jungtis prie įvairių žodžių šaknies. Dėl tokios darybos gausos į kalbą įsibrauna ir nenorminės reikšmės žodžių, nors problemų kelia ne visos priesagos (9,48). Taisytinų priesagų (kaip ir priešdėlių) vedinių yra dvi grupės: arba vedinį gadina svetima priesaga (nevartotinas hibridas), arba savai priesagai suteikta svetima reikšmė (dalinis vertalas, kartais – dalinis semantizmas) [2]. Keletas pavyzdžių: 2. Taisytini priesagų vediniai: 1. Tada baiginėjau ( = buvau bebaigiąs) metinę finansų ataskaitą. 2. Jei norite susipažinti su dokumentais, privalote pateikti įgaliavimą ( = įgaliojimą).[7] 3. Direktorė mėgsta komandavoti ( = įsakinėti).[8] 4. Sėkmingą finansisto( = finansininko) darbą lemia loginis matematinis mąstymas, atsakingumas, kruopštumas. 5. Vidutiniai( = vidutiniškai) per metus gaunama apie 17000 litų pajamų. Komentarai: 1. Veiksmažodžiai netinka nekartotiniam veiksmui reikšti. 2. Žodis įgaliavimas nevartotinas dėl netinkamos priesagos. 3. Dviguba slaviška priesaga –avoti keičiama lietuviška arba visas žodis pakeičiamas kitu. 4. Kur įmanoma, asmenų pavadinimuose pagal profesiją priesaga –istas keičiama į –ininkas. 5. Ne savo darybine reikšme vartojamas žodis. IŠVADOS Finansų tematikos tekstuose yra nemažai kalbos kultūros klaidų. Finansininkai, ne tik rašytinėje, bet ir šnekamojoje kalboje vartoja netaisyklingus žodžius, sakinius, žodžių junginius. Tai reiškia, kad daug žmonių, pasirinkusių finansininko specialybę, nemoka taisyklingai kalbėti. Be jokios abejonės, graži kalba svarbi ne tik finansininkams, bet ir kiekvienai asmenybei, norinčiai daug gyvenime pasiekti. Turtinga, taisyklinga kalba padeda tiksliau reikšti mintis, tobuliau mąstyti, vadinasi, padeda sėkmingai kurti savo ateitį. Iš to, kaip žmogus kalba, galima spręsti apie jo išsilavinimą, erudiciją, charakterio bruožus. Taisyklinga, graži, aiški kalba ypač padeda pasiekti karjeros aukštumų. Žinoma, privaloma mąstyti, ką, kaip ir kur kalbėti. Darbe būtinas oficialusis kalbos stilius, namie, su draugais – laisvasis. Kalbos kultūra būtina kiekvienam žmogui, bet ypač svarbi žmogui, kuris užima aukštą postą. Žinoma, svarbu ne tik taisyklingai kalbėti, bet ir mokėti gražiai, kultūringai bendrauti, sudominti ir patraukti pašnekovą. Tik tokiu atveju, sėkmė karjeroje garantuota. LITERATŪRA 1. KUNEVIČIENĖ, Asta; PEČKUVIENĖ, Laima; ŽILINSKIENĖ, Vida. Specialybės kalbos kultūra. Vilnius, 2003. 271p. ISBN 9955-563-43-5. 2. Linksnių vartojimo klaidos. [interaktyvus]. Vilnius, 2012 [žiūrėta 2012 gruodžio 5d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!