Sokratas ir dorovės samprata

Kiekvienas žemėje egzistuojantis individas, gebantis jausti skausmą, matyti besikeičiančią aplinką, uosti gamtos kvapus, ragauti, neišvengiamai susiduria su tokia gyvenimo realybe, kokia ji yra iš tikrųjų. Tik akis į akį susidūręs su gyvenimo išbandymais, patyręs neteisybę ir žiaurumą, smurtą ir patyčias, ar tiesiog matydamas, kaip kenčia kiti, mąstyti gebantis individas ryžtasi ieškoti užtarimo kitų prieglobstyje arba pats imasi diegti pagarbos, savitarpio supratimo, doro elgesio principus artimojoje aplinkoje, nes aktyvus dorovinių vertybių puoselėjimas pakylėja žmogų į dvasinio pasaulio lygmenį. Nereikalaudamas jokio atlygio, žmogus spinduliuoja paprastumą, gerumą, jautrumą, nuoširdumą, dėmesingumą ir pagarbą, teisingumą, kilnumą kitam žmogui, neatsižvelgdamas į jo pareigybes ar padėtį visuomenėje.
Šio darbo tikslas – parodyti, kad Sokrato suformuluotos dorovės idėjos yra aktualios ir mūsų dienomis, kad tos idėjos, siekiai, tikslai yra neužmiršti, reikalingi, kad be jų niekaip neapsieinama ir šiandien.
Sokrato epocha – tai visų graikų kultūros daugelio šimtmečių istorinės raidos produkto – polio civilizacijos aukščiausio, visapusiško klestėjimo ir nuosmukio, filosofinio mąstymo radikalių pokyčių, polio kaip valstybės formos, krizės apraiškų laikotarpis1. Tuo metu ko gero nėra labiau žinomo asmens nei Sokratas. Jau senovėje jis tapo žmonių išminties įsikūnijimu, išminčiaus idealu, tiesą iškėlusiu aukščiau už gyvenimą. Sokratas savo filosofinę veiklą, susijusią su tiesos paieškomis, doro, teisingo elgesio nuostatų kūrimu, pradėjo pačiame Atėnų klestėjimo laikotarpyje “Periklio amžiuje” (444 – 429 m. iki Kr.). Jis buvo to meto politinių ir visuomeninių įvykių liudininkas, įvairių reformų, krizių vertintojas. Atėnų ir Spartos tarpusavio varžybos bei dėl šios priežasties krašte kilusi suirutė buvo palanki dirva skleistis kritiškoms Sokrato pažiūroms. Valdžių kaita po Atėnų pralaimėjimo Spartai Peloponeso kare leido Sokratui analizuoti, suvokti ir daryti išvadas, kaip kinta žmonių tarpusavio santykiai priklausomai nuo pokyčių šalies politikoje, ekonomikoje, valdžios organuose. Nesivaržydamas Sokratas be perstojo kritikavo miesto valdininkiją, kokia ji bebūtų – demokratinė ar tironiška. Dėl to filosofas buvo nesuprastas daugelio piliečių ir dar sukėlė priešiškumą. Garsusis mąstytojas buvo įsitikinęs, “kad visų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!