Sokratas ir jo filosofija: žinau, kad nieko nežinau

Tarp filosofų, sugebėjusių gyventi adekvaciai savo mokslui, pirmiausia minėtinas Sokratas. Šiuo požiūriu jo gyvenimas laikomas išminčiaus idealu, o jo mokslas – filosofijos atskaitos tašku.
Apie Sokratą per pustrečio tūkstančio metų prirašyta daugybė knygų, tačiau autentiškų paties Sokrato raštų iki šiolei nebuvo išleista ir, matyt, niekados nebus. Kol kas nėra žinoma jokių liudijimų, kad Sokratas ką nors būtų parašęs. Vienu balsu visi teigia, jog Sokratas savo mokslą skelbęs žodžiu. Tačiau tai nesutrukdė jam tapti vienu žymiausių visų laikų filosofų.
Sokrato vardą ir asmenybę filosofijos istorijoje išgarsino jo mokiniai savo liudijimais ir atsiminimais. O mokinių per savo gyvenimą jis turėjo daug iš įvairių visuomenės sluoksnių. Tad suprantamą, kad ir liudijimai apie Sokratą yra prieštaringi, nevienodai vertinantys šio filosofo gyvenimą ir mokslą. Pagrindiniai išsamiausi šaltiniai, kuriais remiasi restauruojant Sokrato filosofiją, yra jo mokinių Ksenofonto (apie 445-355 m.pr.Kr.) ir Platono (428/427-348/347 m.pr.Kr.) raštai. Vėlesnių antikos autorių (Aristotelio, Aristokseno, jono Chijiečio, Diogeno Laertiečio ir kt.) liudijimai apie Sokratą yra gana fragmentiški.
Platono raštuose Sokratas vaizduojamas kaip išmintingiausias pašnekovas, teisingiausiai vertinantis kitų žmonių požiūrius, įvairiausius filosofinius klausimus bei pasaulio reiškinius. Platono Sokratas – gerokai idealizuota asmenybė. Sunku nustatyti, kur pateikiamas Sokrato požiūris, o kur dėstoma autentiška Platono nuomonė, - visi nuopelnai, idėjos ir vertinimai priskiriami Sokratui.
Ksenofontas apie Sokratą kalba kaip istorikas, teikiantis pirmenybę konkrečių faktų fiksavimui. Jis stengiasi objektyviai nušviesti Sokrato gyvenimo kelią ir jo mokslą. Todėl, skelbiami Ksenofonto “Atsiminimus apie Sokratą”, siekiame reprezentuoti ne Ksenofonto kūrybą, o Sokratą kaip žmogų ir filosofą. Tad ir šios knygos įvardinis straipsnis ne apie Ksenofontą, bet apie Sokratą.
Sokrato gyvenimo kelias. Sokratas gimė ųų-osios olimpiados metais (469 m.pr.Kr.) Alopkėje (netoli Atėnų) akmenskaldžio Sofronisko ir pribuvėjos Fainaretės šeimoje. Jis buvo antras sūnus (vyresnysis jo brolis Patroklas buvo gimęs iš pirmosios fainarretės santuokos). Pagal tuometinį graikų paprotį gimus sūnui tėvas kreipėsi į orakulą patarimo, kaipjį auklėti. Atsakymas buvo toks: tegu jis daro tai, kas jam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!