Filosofų požiūriu filosofiškai mastyti žmogų privertė tokios žmogiškosios savybės kaip sugebėjimas stebėtis, abejoti, kentėti, o taip pat mirties baimė. Tie dalykai vadinami filosofijos ištakomis, slypinčiomis paties žmogaus sieloje. Nors filosofijos tiesos paieškos ne visada buvo sėkmingos, bet jos visada sukeldavo viltį nesibaigiančioje kovoje už savo būtį ir absoliutų žinojimą.
Graikai pirmieji pradėjo aiškinti filosofinio pažinimo specifiką. Be graikų kalbos žodžių phileo – myliu ir sophia – išmintis filosofijos paaiškinti neįmanoma. Jie pirmieji pasakė, kad, tik dvasia gali imti ir turėti pasaulio visatą, kad filosofijai atsirasti ir plėtotis reikia laisvos, demokratiškos visuomenės, kurioje nedraudžiama kitamintystė. Filosofija neatsiranda kaip revoliucija ar staigus žmogiškosios minties šuolis, ji nuoseklios civilizacijos vystymosi padarinys, tiesiogiai įtakojęs ir mūsų kultūrą.
“Kas yra filosofija ir ko ji verta- ginčijamas dalykas”, tokiu sakiniu Karlas Jaspersas (1883- 1969) pradeda savo “Filosofijos įvadą”.
Žodis filosofija yra graikiškas, beje, tradiciškai pateikiamas jo pažodinis vertimas “išminties meilė”, anot senųjų kalbų tyrinėtojo Wolfgango Schadewaldto (1900- 1974), lingvistiniu požiūriu nėra visai geras, ir ne tiek paaiškina šį žodį, kiek sukelia dar daugiau klausimų.
Galima suprasti filosofiją kaip knygose surašytą išmintį, studijuojamą filosofų, dėstomą universitetuose. Bet tokia filosofija gali būti atitrūkusi nuo pasaulio, skirta vien elitui.
Iš tiesų mes visi esame kada nors filosofavę. Filosofija prasideda klausimais, kuriuos iškeliame tada, kai kasdienis pasaulis nustoja būti įprastu ir savaime suprantamu, kai jis tampa problema, kai, anot Martino Buberio, atsiduriame “lyg plyname lauke” ir “neturime net keturių kuolelių, kad galėtume išskleisti sau palapinę”, kai viskas tampa abejotina. Kiekvienam pažįstami klausimai “Kodėl kažkas yra?” “Kodėl aš esu aš, o ne kas nors kitas?” “Ar yra kas nors po mirties?” “Kas yra meilė?” “Kas yra teisingumas?” Tokie klausimai - pirmapradė filosofijos versmė. Jie tiesiogiai paliečia kiekvieną ir mąstančiam žmogui yra neišvengiami.
Filosofijos klausimai turi tradiciją, kurioje vis labiau suvokiamas tų klausimų problematiškumas. Šis suvokimas suteikia mūsų pačių filosofavimui matą, standartą. Jis rodo, kad filosofija gali būti...
Šį darbą sudaro 3172 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!