Rytų išminties ir graikų filosofijos panašumai ir skirtumai

V.S.
Kiekviena tauta savo dievus laikė geriausiais ir teisingiausiais. Tautos per savo dievus sukurdavo sėslias kultūras. Kūryba reiškė sinkretiškos pasaulėvakos diferencijavimąsi į tikėjimą ir žinojimą. Iš tikėjimo augo religijos, o žinojimo gyvenimo išmintis, ir vėliau filosofija. Reikia suprasti kad abiejų, filosofijos ir religijos ištakos buvo ir yra žmogaus dvasia, priimamos tiek, kiek jos išreikšdavo savo visuomenės interesus ir kiek visuomenės orientacija atitikdavo realias įkūnijimų galimybes. Įvykiai keitė įvykius. Žmogus atkreipė dėmesį į jų seką. Pirmykščiai dievai darėsi kupini pasaulio tvarkos ir patys galį tą tvarką daryti. Gyvybingesnėje kultūroje buvo galingesni dievai. Dažniausiai rytų išmintis nuo vakarų skiriasi santykiais tarp dievo ir visatos. Kaip ir klasikinė graikų filosofija, taip ir daug rytų mokyklų buvo susikoncentravusios į natūralaus pasaulio aiškinimą, taikant universalius dėsningumus. Vakarų filosofija nagrinėja individualizmą, principas yra tarnystė bendrystei ar dievams, o rytų – kolektyvizmą, principas yra vienybė. Abi filosofijos susijusios su dorybė, tiesos ir prasmės paieškos. Rytai bando surasti prasmę atrasdami tikrąjį AŠ, tikrąjį manę. Vakarai bando rasti gyvenimo prasmę čia ir dabar, nes tai yra duota, ir tai yra dieviška.
Rytų filosofija reiškia senovės indų, kinų ir persų filosofines koncepcijas, kurios skiriasi nuo antikinės filosofijos. Antikos filosofija buvo šalia religijos, o rytų filosofijos objektas buvo artimas religijai ,,iš vidaus‘‘. Rytų filosofines koncepcijos grindžiamos tikėjimo postulatais. Labai glaudus ryšys su religija (daoizmas, konfucionizmas) ir medicina (joga, kinų medicina). Gilinosi į žmogaus vidų daugiau nei antikos filosofija. Rytų šalys kūrė kultūrą, kur žmogus siektų harmonijos su gamta (meditacijos). Taip išsiugdė savitą tradiciją, kultūrą. Pagrindiniai Vakarų žmogaus bruožai – aktyvumas, racionalumas, organizuotumas, išorinis pasyvumas, individo gebėjimas ištirpti visatoje, pragmatiškumas, orientuotas į individualybės iškėlimą, į būties sampratą. Idealas – būti dulke.
Europoje seniausias filosofijos židinys susikūrė Milete VII – VI a.pr.m.e. Maždaug tuo pat metu Indijoje kūrė Gautama Sidharta, Persijoje – Zaratustra, Kinijoje formavosi pirmosios filosofinės mokyklos, konfucialistų ir daosistų. Taigi civilizacijų židiniai išryškėjo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!