Senovės graikų filosofija

Graikų filosofija sudaro ne tik Europos filosofijos pradinį tarpsnį, ji apsprendė visą tolimesnę europiečių mąstysenos raidą ir nesiliauja jos veikusi ligi mūsų dienų. Ji atstovauja savarankiškam mąstymo tipui, kuris griežtai skiriasi nuo Rytų mąstysenos. Nors Graikijos filosofija ir pasisavino tai, kas buvo sukurta egiptiečių, babiloniečių, finikiečių ir kitų moksle, technikoje ir mitologijoje, bet ji performavo ir praturtino visą tą palikimą savitu būdu. Graikijos filosofija visų pirma buvo savo esme adogmatiška. Net pačiai Graikų religijai buvo svetimas griežtas dogmatizmas. Dvasininkai nesudarė Graikijoje atskiro organizuoto luomo, kuris, kaip pavyzdžiui Egipte arba Babilonijoje, būtų galėjęs vadovauti visai dvasinei kultūrai ir dėti jai savo antspaudą. Todėl ir filosofija iš pat pradžios buvo pasaulietiška ir nesutiko iš religijos pusės žymių kliūčių. Su šita vidine Graikų filosofijos laisve susietas ir ypatingas jos antropomorfizmas, pasižymįs savitu žmoniškumu. Kad ir kaip giliai filosofas jaučia žmogaus ryšį su gamta ir jo likimo priklausomybę nuo dievybės, jis niekada neišsižada tam tikro savarankiškumo šių antžmogiškų galybių atžvilgiu. Žmogaus čia iš tikro pasidaro visos būties matu ta prasme, kad jis yra mikrokosmas, kuriame atsispindi visas makrokosmas, ir kad įgimtas jam protas giminus valdančiam pasaulį pradui. Tiktai protui prieinama nelygstamybė arba bent per jį pasiekiama. Graikų filosofija savo esme buvo racionalistiška. Ji įsitikinusi proto galingumu. Net skeptiškosios jos srovės remiasi grynai loginiais samprotavimais. Protas apsprendžia žmogaus esmę ir jis yra visų dorinių, estetinių ir religinių vertybių šaltinis. Todėl istoriškumas yra jai svetimas. Istorinė evoliucija, kaip ypatingas procesas, esmingai skirąsis nuo gamtos vyksmo, dar nepasidaro filosofiniam mąstymui savarankiška problema. Pagaliau, bendra Graikų mąstysenos objektyvinė linkmė neleidžia jai iškelti subjektyvumo gilesnės reikšmės, tuo pačiu ir asmenybės esminio savitumo. Šių problemų nuodugnesnį nagrinėjimą pastūmėjo pirmyn krikščionybės filosofija.
Graikijos Filosofija skirstoma į tris tarpsnius, skirtingus savo problematika ir bendru dvasiniu nusistatymu: pirmas (VI — V a. pr. Kr.) apima gamtos filosofiją, išaugusią pirmiausia Jonijoje ir vakarų Graikijoje (pietų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!