Patristinė filosofija

Laikotarpis tarp I ir VI amžiaus – tai krikščionybės ir krikščioniškosios filosofijos formavimosi epocha. Tai taip pat senųjų vertybių žlugimo ir lėto naujų tiesų gimimo pradžia, kultūros centrų persikėlimas iš romėnų ir graikų teritorijų į periferiją, barbarų žemes; tai „kultūros katilo“ laikai, kai formavosi naujos tautos, nauji požiūriai į žmogaus esmę, o taip pat kūrėsi naujos filosofinės ir religinės sistemos. Viena tokių sistemų, jungiančių religiją su filosofija, buvo gnostikų („gnosis“ – pažinimas) kurta dualistinė sistema.Vėlyvojo gnosticizmo ir krikščionybės sąveikos laikotarpiu buvo sukurta nemažai įvairių religinių raštų, kodeksų, evangelijų. Daugelis jų, krikščionybei įsigalėjus, buvo paskelbti apokrifais ir naikinami; vis dėlto gnosticizmas turėjo didelį poveikį krikščionių literatūrai, ideologijai bei tikybai ir buvo viena pirmųjų filosofijos mokslo krypčių, siekiančių logiškai pagrįsti ir paaiškinti Dievo buvimą, o taip pat Kristaus mokymo esmę. Krikščionybei įsigalėjus, gnosticizmas buvo atmestas kaip erezija, tačiau jo poveikis buvo juntamas iki pat XI amžiaus.
Šalia gnosticizmo pamažu buvo kuriama ir pastarąjį galiausiai užgožusi bei sunaikinusi pirmoji krikščioniškoji literatūra, vadinama patristika, kadangi jos kūrėjai buvo vadinami bažnyčios tėvais (patres ecclesia). Patristika neišvengiamai patyrė gnosticizmo, senovinių helenistinių kultūrų, žydų misticizmo įtaką, tačiau palaipsniui išsirutuliojo į atskirą krikščioniškosios bažnyčios mokslą, ilgainiui atmetusį tiek gnosticizmą, tiek kitus mokymus bei idėjas ir paskelbusi juos erezijomis. Pirmieji patristikos raštai turėjo apologetinį atspalvį, juose buvo įrodinėjamas krikščionybės savitumas, intelektualinė, etinė ir moralinė vertė ir pabrėžiamas pranašumas prieš pagoniškąją graikų filosofiją.IV amžiuje krikščionybė jau tvirtai stovėjo ant kojų, 313m. Milano ediktu buvo atšauktas jos persekiojimas, o 380m. krikščionybė pripažinta valstybine religija. Tuo metu ėmė ryškėti skirtumai tarp Rytų ir Vakarų krikščionybės. Vakarų filosofai buvo mažiau veikiami graikų kultūros, todėl jie savarankiškiau kėlė ir sprendė įvairias filosofines problemas, tuo ženkliai pagilindami patristinę filosofiją ir nukreipdami ją kita, savita vaga.
Paskutinio amžiaus pr. m. e. viduryje Romos legionai, vadovaujami žymaus karvedžio Pompėjaus, galutinai nukariavo Judėją. Šio krašto liaudis ir toliau priešinosi nukariautojams,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!