Helenizmo epochos filosofija

Helenizmas – nuo Aleksandro Makedoniečio prasidedanti ir iki I m. e. a. Trunkanti graikų kultūros įtakos epocha.
Helenistinė filosofija – helenizmo laikais klestėjusi stoikų, epikūriečių, skeptikų ir kt. filosofija.
IV a. prieš m.e. pabaigoje pasirodo graikų vergovinės demokratijos krizės požymių. Dėl tos krizės Atėnai ir kiti graikų poliai neteko politinio savarankiškumo.
[Trumpa filosofijos istorijos apybraiža.”Mintis”,V.,1964.,66psl.]
Nors helenizmo epochos filosofų veikalai beveik visi dingo, tačiau filosofijos istorijos knygose šis laikotarpis yra išsamiai aprašytas, todėl čia apsiribojama šiomis keliomis pastabomis.
EPIKŪRAS
(341–270 pr. Kr.)
Poaristotelinėje Graikijoje pažinimo klausimais rašo epikūrininkai. Šis filosofas gimė Samos saloje, mokė filosofijos Kolofone,k Mitilene ir Lampsake, o 306 m. pr. Kr. Kartu su savo mokiniais persikėlė į Atėnus, kuriuose įsteigė savo filosofijos mokyklą – “Sodą”, veikusią daugiau kaip aštuonis šimtus metų. Epikūras parašė apie tris šimtus kūrinių, kurie neišliko. Šis filosofas niekada nieko necitavo ir tuo didžiavosi. Jis niekino visus didžiuosius Graikijos išminčius – Demokritą, Platoną, Aristotelį...Jis sirgo didybės manija. Kai kurie senovės autoriai jį laiko plagiatoriumi, nes atkartoja Demokrito materializmą, Aristipo hedonizmą, tai yra malonumų filosofiją, ir kt.
Epikūrui siela – materialus kūnas, kuris kartu su tikruoju kūnu miršta. Nors jo filosofijoje dominuoja etika, kurios pagrindinis principas yra kūno malonumai, tačiau skyrė dėmesį ir pažinimo klausimams, t.y. kanonikai (gr. Kanon – taisyklė, norma). Kaip materialistas , jis pripažįsta pojūčių primatą visuose žmogaus reikaluose. Epikūrui pojūtis yra atsiskyręs nuo daikto atspindys , kuris, patekęs į jutimo organus, veikia sielą. Taigi tiesos kriterijus yra pojūčiai, kurių niekas negali paneigti. Jų teisingumo negali paneigti net protas, kuris pats priklauso nuo pojūčių duomenų. Kartu Epikūras teikia didelę reikšmę sąvokoms. Atsiradusios iš apibendrintų atvauzdų, jos turi būti aiškios ir tikslios, nes yra samprotavimo įrankis. Bendrąsias sąvokas Epikūras supranta kaip juslinio pažinimo apibendrinimo rezultatą, tačiau kaip tik mąstyme ir atsiranda klaidos, jeigu mintys nedera su juslių duomenimis.
Visą gyvenimą Epikūras sirgo ir mirė kentėdamas skausmus nuo inkstų akmenligės. Kaip tik jis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!