Platono filosofija kūrinyje "Puota, arba apie meilę"

Dauguma Platono veikalų yra dialogai, kurių pagrindinis veikėjas Sokratas. Dialoguose gvildenami įvairūs klausimai: nuo klausimų apie dorybę bei pažinimą iki politikos bei gamtos filosofijos. Platono filosofijos šerdis yra gėrio idėja. Jau Sokratas visą dėmesį buvo sutelkęs į gėrio problemą.
Kūrinio pavadinimas „Puota, arba Apie meilę“ suteikia skaitytojui pakankamai daug informacijos : galima spėti, jog pagrindinis dėmesys bus sutelktas į kažkokį pasilinksminimą – puotą, kurioje greičiausia bus liečiama meilės tema.
Pagrindiniai kūrinio veikėjai yra šeši : Faidras, Agatonas, Eriksimachas, Aristofanas, Sokratas, Pausanijas. Yra ir kitų veikėjų, tarp kurių nebūtų galima nepaminėti Diotimos, nors ji nėra tiesioginė veikėja. Jos vaidmenį ir mokymą šiame dialoge sukūręs Platonas, anot Diotimos istoriškumo šalininkų, pramanytų asmenų neįtraukia.
„Puotoje“ plėtojamas disputas apie meilės ištakas, reikšmę bei filosofiją. Visas tekstas – keliakopis „kalbų“ perpasakojimas, dialogai, kuriuos pasakoja nepatikimi pasakotojai : Glaukonui apie puotą papasakojo pažįstamas, girdėjęs apie puotą iš Foiniko ; Foinikui apie tai papasakojo Aristodemas, kuris yra pagrindinis žinių apie puotą šaltinis,tačiau ne viską atsimenantis, be to puotos gale lyg niekur nieko užmigęs ir praleidęs svarbias mintis ; nepaisant to, jis perdavė turimą informaciją Apolodorui.
„Puotos“ pradžioje Apolodoras, artimas Sokratui žmogus, paprašytas bičiulio, pradeda pasakoti apie maždaug prieš dešimt ar penkiolika metų vykusią puota pas Agatoną. Platonas, vaizduodamas tokį susidomėjimą seniai vykusiu susitikimu, nori pabrėžti pokalbio svarbą ir informacijos tikslumą. Tekste nenurodoma nei kur, nei kokiomis aplinkybėmis pokalbis prasidėjo.
Aišku tik tai, kad Sokratas išsimaudo, apsiauna sandalais (tai jam nebūdinga, dažniausiai jis būdavo basas) ir pasiūlo Aristodemui, savo gerbėjui, paneigti patarlę, kad „ į gerųjų vaišes patys ateina gerieji“. Tai reiškia, jog į prastųjų vaišes patys ateina gerieji. Pakeliui Sokratas gan keistas, susimąstęs, atsiliko nuo Aristodemo. Toks elgesys rodo jo blaškymąsi kasdienio gyvenimo erdvėje. Jis panašus į filosofą- Erotą, kuris taip pat buvo bevietis, benamis, liekantis mąstyti už durų. Komiška situacija : Sokratas ir Aristodemas susikeičia vaidmenimis, nes nekviestą Aristodemą pagarbiai pasitinka...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!