Rytų šalių filosofija

INDŲ filosofijos pradai užfiksuoti Vedose (,,Žiniose”). Tiksliai nežinoma, kada jos buvo parašytos, tačiau gali būti, kad pačios seniausios dalys siekia apytikriai 1500 m. pr. Kr. Tuose gausiuose raštuose surinkta mitologinė ir religinė seniausiųjų laikų žinija, skirta žyniams; šie ją naudodavo kulto reikalams.
Atharvaveda (burtų formulės).
Brahmanose aiškinama aukojimo prasmė ir tikslas bei teisinga formulių vartosena.
٠karmos ir atgimimo mokslą
٠atmano ir brahmano tapatumo vienovės idėją.
Apytikriai nuo 500 m. pr. Kr. prasideda klasikinių filosofijos sistemų laikas. Vedų epochos idėjų pasaulis buvo ganėtinai uždaras. Kitaip yra dabar: ima kurtis įvairios mokyklos, iškyla paskiros asmenybės. Vis dėlto ir šiuo periodu tebėra gaji indiškajam mąstymui būdinga tendencija asmenybę ištirpinti veikale bei neteikti didelės reikšmės istorinėms datoms. Tačiau filosofija, ligi tol praktikuojama tik brahmanų, pradeda sklisti platesniuose gyventojų sluoksniuose. Apskritai skiriamos ortodoksinės sistemos, pripažįstančios Vedų autoritetą kaip apreiškimą, ir neortodoksinės sistemos, neigiančios, kad vienintelis autoritetas yra vedos. Šešios klasikinės ortodoksinės sistemos yra šios:
٠samkhja ir joga;
٠njaja ir vaišešika
٠vedanta ir mimamsa
Neortodoksinės sistemos yra budizmas, džainizmas ir kt.
Apytikriai nuo 1000 m. po Kr. Prasideda vadinamas poklasikinis indų filosofijos tarpsnis. XIX a. pradžioje jau galima kalbėti apie šiuolaikinį periodą – indų mąstymas susiliečia su vakarietiškuoju mąstymu.
Filosofinį mąstymą dominantis klausimas apie bet kokios būties kilmę anksti paliudytas poezijoje – garsiajame Rgvedos ,,Kūrimo himne”: jame kalbama apie vienį kaip pasaulio pagrindą; vienis buvo tada, kai būtis ir nebūtis dar nebuvo atskirtos, kai dar nebuvo dievų. Upanišadose (apie 800 – 500 m. pr. Kr.) pateikiama ne vienalytė filosofinė teorija, o įvairios pažiūros. Labiausiai žinomas ir didžiausią įtaką darantis yra brahmano (suvokiamas kaip savyje rymantis pirmapradis visos būties pagrindas, kaip visa persmelkianti pasaulio esmė) ir atmano (tai kiekvieno žmogaus savastis (siela) jo tikrosios esmės prasme. Taip atmanas atsiriboja nuo to, kas žmogui priklauso tik išoriškai, ir nepaliečia jo tikrosios esmės) vienovės mokslas. Svarbiausia įžvalga,prie kurios turi prieiti žmogus, yra ta, jog atmanas ir brahmanas iš esmės yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!