Socialinė psichologija ir verslo etika

 SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS IR VERSLO ETIKOS NAMŲ DARBAS ĮVADAS Vis daugiau žmonių domisi psichlogoja. Analizuoja žmonių tarpusavio santykius. Bando suprasti, kodėl vienaip ar kitaip pasielgema vienoje ar kitoje situacijoje. Kodėl su vienais žmonėmis mielai bendraujame ir nejaučiame nemalonumo, o su kitais bandome kuo greičiau baigti pokalbį. Todėl kaip teigia Wilhelm Wundt <...> Psichologijos mokslo istorijoje vyrauja du psichologijos sąvokos apibrėžimai. Pagal vieną apibrėžimą psichologija yra mokslas apie sielą : psichiniai procesai traktuojami kaip reiškiniai, iš kurių galima spręsti apie jų pagrindine glūdinčios sielos metafizinės substancijos esmę. Pagal kitą apibrėžimą psichologija yra vidinio patyrimo mokslas. Pastaruoju atveju psichiniai procesai laikomi ypatingos rūšies patyrimu, kuris pirmiausia išsiskiria tuo, kad jo objektai duoti savistabai arba vidinei juslei, kuri priešinama suvokimui išorinėmis juslėmis. Tačiau nei vienas iš šių apibrėžimų netenkina šiuolaikinio mokslo požiūrio. Pirmasis, metafizinis, apibrėžimas atitinka tą psichologijos būklę, kuri truko ilgiau negu kitose srityse, tačiau kuri jau yra galutinai praėjusi po to, kai psichologija virto savitus metodus naudojančia empirine disciplina ir kai dvasios mokslai buvo pripažinti didele, gamtos mokslams priešinama pažinimo sritimi, kurios bendrasis pamatas turi būti nuo metafizinės teorijos nepriklausoma psichologija. Antrasis, empirinis, apibrėžimas, kuris psichologiją traktuoja kaip vidinio patyrimo mokslą, yra nepakankamas dėl to, kad gali sukelti klaidingą nuomonę, jog toks patyrimas susijęs su objektais, kurie visais atžvilgiais yra skirtingi nuo vadinamojo išorinio patyrimo. Tiesa, yra tokių patyrimo turinių, kurie atitenka psichologiniam tyrimui, bet nėra objektai ir procesai tokio patyrimo, kurį nagrinėtų gamtotyra; tokie mūsų jausmai, afektai, valios sprendimai. Tačiau kita vertus, nėra nei vieno gamtos reiškinio, kuris, kiek pakeitus požiūrio tašką, negalėtų būti psichologinio tyrimo objektas. Akmuo, augalas, tonas, šviesos spindulys kaip gamtos reiškiniai yra mineralogijos, botanikos, fizikos ir kt. gamtos mokslų objektai. Bet kadangi šie gamtos reiškiniai kartu yra vaizdiniai mumyse, jie, be to, yra objektai psichologijos, kuri siekia paaiškinti šių vaizdinių atsiradimo būdą ir jų santykį su kitais vaizdiniais, taip pat jų santykį su tokiais procesais, kurie nesusiję su išoriniais objektais, pavyzdžiui, jausmais, valios paskatomis ir t.t. Taigi vidinės juslės , kurią kaip psichinio suvokimo organą būtų galima priešpriešinti išorinėms juslėms kaip gamtos pažinimo organams, apskritai nėra. Vaizdiniai, kurių savybes tiria psichologija, yra tie patys, kuriais remiasi ir gamtotyra; o subjektyvias paskatas, į kurias neatsižvelgia gamtamokslinis daiktų tyrimas, t.y. jausmus, afektus, valios aktus, mums duoda ne ypatingi suvokimo organai, o jie mums netarpiškai ir neatskiriamai yra surišti su vaizdiniais, kuriuos siejame su išoriniais objektais. Iš čia plaukia išvada, kad išorinio ir vidinio patyrimo terminai reiškia ne skirtingus objektus, o skirtingus požiūrius, kurias naudojamės įgydami ir moksliškai apdorodami savaime vientisą patyrimą. Tačiau šiuos požiūrius mums įperša tai, kad kiekviename patyrime netarpiškai išsiskiriamu veiksniai: mums duodamas turinys ir mūsų šio turinio pagava. Pirmąjį veiksnį mes vadiname patyrimo objektais, antrąjį – patiriančiuoju subjektu. Taigi, vaizdiniai mūsų gyvenime ne retai suvaidina labai didelę reikšmę. Išoriniai objektai, kurie mus supa yra svarbesni negu jusliniai. Nors ir juslė mus skatina imtis veiksmų, nors ir neteisingų. Ypač tai išryškėja kai, darbdavys ieško darbininko: sutinkama pagal drabužį, išlydima pagal protą. 1.1 Darbuotojų paieška, atranka ir įvertinimas Daug rašoma apie būdus kaip išsirinkti ir įsidarbinti norimoje darbovietėje. Žurnalai mirga nuo antraščių kaip pateikti save ir įrodyti savo tinkamumą šiam darbui ir, kad darbdavys turi būtinai priimti tik jus, nes kitų nėra, kurie atliktų darbą geriau nei jūs. Bet paanalizuokime kokiais kriterijais remiasi darbdavys, kai priima žmogų į jo sukurtą darbo vietą. Kokios pagrindinės sąlygos keliamos priimant žmogų į darbą. Knygoje Darbo ir organizacinė psichologija rašoma

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!