Bendroji ir socialinė psichologija

Bendrosios ir socialinės psichologijos egzamino klausimai 1. asmenybė, jos vystymasis asmenybės teorijos Agens (veiksnys), tai yra žmogaus varomosios jėgos. vienijančią asmenybę Bendroji psichologija nagrinėja bendrus psichinius procesus (mąstymas, dėmesys) bei tuos procesus. Vientisumo asmenybei reikia tam, kad ji galėtų egzistuoti. Asmenybė yra individo adaptacinių būdų visuma. Asmenybę apibūdina tai, kaip mes prisitaikome prie aplinkos. Individualių adaptacinių būdų organizuota visuma. Tai duoda savitumą. Kiekvienas žmogus yra individualybė. Tai ir sudaro asmenybės vertę. Asmenybė vystosi biologiškai ir socialiai (socializacija). Sociologų darbo sritis yra socialinės sąlygos. Asmenybė yra vystymosi rezultatas. Ar socialinės ar biologinės sąlygos yra reikšmingesnės asmenybės vystymuisi. Socialinėse sąlygose reikšmingiausias optimistinis požiūris, kad žmogus gali save kontroliuoti. Biologinių sąlygų požiūris pesimistinis, nes riboja paties žmogaus keitimosi galimybes. pvz. (negalia). Socialinės sąlygos Socialinės sąlygos susideda iš mikro ir makro aplinkos. Gimęs žmogus atsiduria mikro aplinkoje (šeimoje). Augdamas ir įsijungdamas į visuomenę, jis pamažu įsijungia į makro aplinką. (darželis, mokykla vėliau kaimas/miestas, regionas, šalis. Tai turi įtakos jo mąstymui, elgesiui. Asmenybė – vystymosi rezultatas. Tai rodo, kad žmogaus elgesys nėra atsitiktinis. Paaiškinti žmogaus elgesį galima įvairiomis priežastimis. Į žmogaus elgesį galima žiūrėti kaip į vystymosi rezultatą. Šiaip daugiau į elgesį žiūrima momentiškai. (sutuoktinių konfliktas, ieškoma tik šio konflikto priežasčių nepažiūrint giliau.). Daugeliu atvejų žmogus išmoksta, kaip prisitaikyti prie aplinkos. (vienas iš būdų yra agresija) ir jam tas būdas yra įprastas. Asmenybę aiškina daugelis teorijų (lit. Mayers). Priešpriešinės teorijos 1. Freudo psichoanalitinė teorija akcentuoja ankstyvuosius gyvenimo periodus, kurie laikomi esminiais potyriais. Pasąmonė Psichoanalitinė teorija tvirtina, kad žmogus neįsisąmonina savo elgesio priežasčių. (biol. priežastys). Pąsamonė 1. draudimas, tabu kaip elgtis. 2. neleidimas sau žinoti savo troškimų, juos įsisąmoninti.) 2. išmokimo teorija. Ji tvirtina, kad elgesio išmokstama. Išmokimo teorija remiasi pastiprinimu. Elgesį pastiprinti gali kiti žmonės (apdovanojimas). Pastiprinimo gali ir nebūti (blokavimas, barimas). Arba neutrali reakcija, tada pastiprintas elgesys (autopastiprinimas). Pastiprinimo formos a)žodinė (pagyrimas) b)veiksmas (paglostymas, (vaikui) premija). Ką mes pastipriname kitame žmoguje (draugo, sutuoktinio, mokinio asmenybėje? (paklusnumas, darbštumas, dosnumas pareigingumas.) Viršininkas pastiprina pavaldinį. Pagal tai ką žmoguje pastiprina, taip žmogus ir elgiasi. Socialiniai darbuotojai dažniausiai turi pastiprinti pasitikėjimą savimi. Reakcijos nebuvimas Jeigu elgesys yra teigiamas, (pvz. žmogus kažką atliko), o pastiprinimo nėra. Jei pastiprinimo nėra, o elgesys prosocialus, teigiamas. Jei įvertinimo nėra motyvacija krinta (nesinori ko nors daryti ir t. t.). Jei į žmogaus netinkamą veiklą nebūna jokios reakcijos, tai prilygsta pastiprinimui. (vadinaisi, tai leidžiama). Bausmės ir reakcijos nebuvimas prilygsta pastiprinimui. (pedagogikoje tai pastebima, kai mokiniai savo išdaigomis tikrina mokytoją.) 3. Bruožų teorija: Bruožų tyrinėjimas. mokslininkai tiria mūsų bruožus ir polinkius užuot aiškinę paslėptus asmenybės aspektus. Kritikai abejoja dėl bruožų raiškos nuoseklumo, nors bruožai, ilgesnį laiką nesikeičia, bet žmogaus elgesys labai įvairuoja, kintant aplinkybėms. Nepaisant to vidutinio žmogaus elgesys kintant aplinkybėms yra gana nuoseklus. 4. humanistinė kryptis savojo aš tyrinėjimas siekė perkelti psichologijos dėmesį nuo žemesniųjų motyvų ir sąlygojančio aplinkos poveikio į sveikų žmonių tobulėjimo galimybes, pabrėžiant asmens patirtį. Kritika: sąvokos neaiškios miglotos. Vertybės individualistinės ir egocentriškos. 5. socialinė kognityvinė kryptis elgesio įvairiomis situacijomis tyrinėjimas taiko asmenybės sampratai mokymosi pažinimo ir socialinės elgsenos dėsnius ypač pabrėždama abipusės asmenybės ir aplinkos sąveikos būdus. Analizuojant skirtingą žmonių kontrolės suvokimą ir jų išmoktą bejėgiškumą nustatyta, kad vidinė kontrolė padeda žmonėms įveikti gyvenimo sunkumus. Kritika: nepripažįsta pasąmonės ir vidinių asmenybės savybių svarbos. 2. socialinio vaidmens samprata, vaidmens etapai Vaidmuo – elgesio tipas būdingas, kuriai nors žmogaus veiklos sričiai ar būsenai. Žmogaus elgesį galima suskirstyti į atskirus vaidmenis. Vaidmuo yra tam tikras elgesio pasireiškimo atkarpa. Vaidmuo atsako į klausimą: Ką aš veikiu. Kas aš? Kas aš Tau? Aš ne… (atsiribojimas nuo kažko) Aš Tau ne… (rolės nepriėmimas) Kas aš esu? Vaidmuo paaiškina mūsų būsenas, išgyvenimus. Vaidmenų atlikimą paaiškina etapai. 1. Vaidmenų lūkesčiai Su vaidmeniu susiję lūkesčiai – veiksmai, elgesio būdai ar jausmai, kurių tikimasi iš tam tikro vaidmens atlikėjo. (kiti žmonės bendraudami su mumis tikisi kažko iš mūsų) Ką reiškia vaidmeniniai lūkesčiai tos rolės atlikėjui? Tos rolės atlikėjas elgsis kaip priklauso to žmogaus rolei (policininkas, gydytojas, mokytojas). Jei vaidmenys bus aiškesni (formalūs) aiškesni bus ir lūkesčiai. Jei vaidmenys mažiau apibrėžti, tai ir lūkesčiai nėra ir tokie aiškūs ir labiau diskutuotini. (šeimininkas – svečias, draugas – draugė.). Laukimai yra adresuoti, to vaidmens atlikėjui. Laukimai paprastai yra garsiai neišreiškiami. Jie yra nuspėjami. Ir žmogaus adaptacija yra lūkesčių atspėjimas. Lūkesčiai nesakomi iki tol, kol jie nepasiteisina. (galvojau, kad tu…). Kadangi lūkesčiai yra neskelbiami, tai juos sunku ir patenkinti. Yra ir lūkesčių tikroviškumo problema (jie gali būti nerealūs). 2. Vaidmens interpretacija. Vaidmens supratimas. Jei vaidmenys oficialūs jie būna mažiau interpretuojami negu neoficialūs. Dažniausiai žmogus savaip interpretuoja savo vaidmenį, bet mūsų vaidmenį interpretuoja ir kiti žmonės (viršininkas – pavaldinys, tėvas – sūnus.). Vaidmens interpretacijų skirtumai. Viena iš bendravimo problemų yra vaidmenų interpretacijų aiškinimai (sutuoktiniai) 3. vaidmens priėmimas. Tai reiškia emocinį sutikimą su vaidmeniu. Tai emocinis sutikimas būti tam tikro vaidmens atlikėju. Jei vaidmuo mums padiktuojamas, mes jo nepriimame. (netikėta motinystė paauglystėje). Vaidmens nepriėmimas atmetimas yra priešingybė vaidmens priėmimui Nuo priėmimo/nepriėmimo priklauso vaidmens vykdymas. 4. vaidmens vykdymas – atlikimas tokių veiksmų arba buvimas tuo kas atitinka subjektyviai suprastą savo vaidmens modelį ir su juo susijusius kitų žmonių lūkesčius. Vadimens atlikimas priklauso nuo interpretacijos, priėmimo. Vykdymas vaidmenį žmogus turi siekius/aspiracijas. (Aspiracija – stiprus noras įgyvendinti asmenybės prestižui reikšmingą tikslą.) Tai reiškia, kokiu lygiu aš atliksiu vaidmenį. Jei vaidmuo svarbus – siekiai dideli. Jei vaidmuo nesvarbus siekiai maži. (Kokie mano poreikiai/siekiai?) 5. vaidmens apibrėžtumas. Apibrėžtumas reiškia tam tikrą vaidmens turinį (vaidmens turinys – tam tikram vaidmeniui būdinga veiksmų ar elgesio būdų visuma) ir ribas. Norint išsiaiškinti vaidmenį jį reikia išskaidyti į kitus vaidmenis. Soc, darbuotojo vaidmuo: jame daug skaidomųjų momentų: konsultantas, psichologas, pedagogas, medikas, atpirkimo ožys, finansininkas, draugas. Vaidmens apibrėžtumas – vaidmens diapazoną nusakančių žymių visuma. 3. Vaidmens apibrėžtumo problema. Socialiniai vaidmenys ir bendravimas. Vaidmenų konfliktas ir jų sprendimas. Rolės diapazonas Vaidmenų apibrėžtumas yra problema. Žmogus dažnai klausiai savęs ką jis privalo daryti ir ko ne, kas jau yra kitų žmonių vaidmuo. Jei sekasi labiau linkstama prisipažinti to vaidmens atlikėju, jeigu priešingai – nesiseka savasis vaidmuo menkinamas. Vaidmens neapibrėžtumas didina stresą. Ne tik pačiam žmogui, bet ir kitiems neaišku, ką jis turi daryti, ko iš jo tikėtis, kokias užduotis skirti.Jei vaidmuo neapibrėžtas, neaišku kada ir už ką reikia žmogų pastiprinti, neaišku kaip jį vertinti. Galiausiai ir pats žmogus nežino, kaip save vertinti, kada laikyti save pareigingu kompetentingu, nes neaišku kokios tos pareigos yra. Tuo problema nesibaigia. Jei vaidmuo neapibrėžtas, žmogus jaučiasi mažiau ką nors galintis pakeisti savo aplinkoje ir ją kontroliuoti. Atsiranda ir didėja priklausomybė nuo atsistiktinių aplinkos pokyčių. Tokią situaciją M. Zėligmanas pavadino išmoktu bejėgiškumu. kuo prasideda/baigiasi mano rolė? Kas man priklauso ir kas nepriklauso? Kiekvienu atveju svarbu pasižiūrėti kas įeina į to žmogaus rolę. (inžinierius, instruktorius, patarėjas). Rolės ir bendravimas Bendraudami mes atliekame socialinius vaidmenis. Mes bendraujame vaidmenimis. Pvz. vadovo ir pavaldinio, mokytojo ir mokinio, draugo ir draugės. (dviejų asmenų bendravimas vadinamas diadiniu bendravimu.) Kitais atvejais vaidmenų yra daugiau. Problema yra kokiais vaidmenimis mes bendraujame. 2 vaidmenys viršininkas – pavaldinys. Mokinys ir mokytojas. Tada asmuo socialinis darbuotojas. Kokiais vaidmenimis mes bendraujame? Yra nemažai atvejų, kai žmonėms oficialiai bendraujant pvz. Mokytojui ir mokytojui atliekami ir kiti galbūt net pačių nesuvokiami vaidmenys. Mokytojas atlieka globėjo, teisėjo, ir pan. vaidmenis. Mokinys globotinio maištininko ir panašiai vaidmenis. Tai pasąmoniniai vaidmenys., nes žmogus taip pat turi slaptų norų lūkesčių. Problema yra ta, kad žmogus ne visada įsisamonina, kokius vaidmenis atlieka bendraudamas. Yra draudžiamų, neleistinų vaidmenų, ir žmogus juos maskuoja tiekno nuo partnerio tiek nuo savęs paties. Kai kurie vaidmenys patogūs tuo, kad už jų galima pasislėpti pvz. globėjo, patarėjo ir draugo vaidmens. Soc. Darbuotojams reikia būti ypač atsargiems su vaidmenimis ir nesukelti nepagrįstų lūkesčių. Iš tiesų daugelis vaidmenų yra daugialypiai. Taigi bendravimo partneriams jų vaidmuo turi būti aiškus ir apibrėžtas. Rek. Stefan Zweig “Širdies nerimas” Vaidmenų konfliktas Vaidmenų konfliktą sukelia ir nevienodas prioritetas, kurį žmogus jiems priskiria pats ir kurį jam priskiria kiti. Pvz. mokyklos sporto komandos treneris gali būti įsitikinęs, kad mokinys X visas jėgas turi skirti sportui, klasės auklėįoją jaudina jo kritęs pažangumas, mamą labiausiai norėtų matyti jį namuose, o pats mokinys šiuo metu susižavėjęs komercija. Kai vaidmenys ima prieštarauti vieni kitiems, to priežastis perkrovimas vaidmenimis, nes žmogui augant ir vystantis vaidmenų daugėja. Perkrovimą vaidmenimis sąlygoja žmogaus dalyvavimas daugelyje grupių, keliančių skirtingus reikalavimus ir pripažįstančių skirtingas elgesio normas. Taip pat viena iš priežasčių gali būti laiko stoka. Žmogui reikia spręsti, kuris vaidmuo turi pirmenybę. Kitos priežastys atspindi, kaip reikia suderinti vaidmenis pvz. seimo narė/mama. Konfliktas ir jo sprendimas atspindi mūsų vertybes ir gali tapti žmogaus vertybių, pareigų, brandumo išbandymu. 1. kompromiso strategija pusiaukelė ir tą ir tą suderinti. Tai reiškia, kad nei vienas vaidmuo nėra deramai pilnai atliekamas. Bus išduodamos, pažeidžiamos tiek vieno tiek kito vaidmens vertybės. 2. pasirinkimas (kraštutiniu atveju kiti vaidmenys ignoruojami) poslinkis į vieną pusę. Kai tai vyksta kita rolė yra nuvertinama. Kai tai vyksta tai jau kraštutinumas. Pasirinkus vieną kurį nors vaidmenį yra tikimybė, kad atsisakytojo vaidmens vertybės gali būti nesąmoningai perkeltos į pasirinkto vaidmens sritį. 3. vengimas yra nedarymas nei vieno nei kito. Tai nepriimtiniausias variantas. Tokie konfliktai gali vykti tarp draugystės giminystės ryšių ir oficialaus vaidmens. (prokuroro sūnus nusikaltėlis – konfliktas tarp tėviškos meilės ir pareigos.) Bendraudami žmonės paprastai pasiskirsto vaidmenimis. Taip efektyviau. Pasidalijus veiklos funkcijomis pasidaro aiškiau kas ką daro. Ir ne vien tai. Aiškesnė pasidaro grupėsn narių atsakomybė už jiems patikėtą veiklos barą. Tačiau kartais žmogus imasi daryti tai kas neįeina į jo vaidmenį ir jam nepriklauso. 4. Poreikio ir motyvo samprata. Biologiniai ir socialiniai poreikiai. Monistinės tendencijos aiškinant žmogaus elgesį. Elgesio motyvacija Poreikis – nervinė psichinė įtampa sukelta idivido egzistavimui būtinų dalykų stygiaus. Poreikis ir motyvas. Poreikis išreiškia priklausomybę nuo egzistavimo sąlygų. Išskiriami biologiniai ir socialiniai poreikiai. Biologiniai poreikiai yra aiškūs. (maisto, vandens). Jie susiję su biologine organizmo sandara ir ir jų patenkinimas būtinas gyvybei palaikyti. . Biologiniai poreikiai kompromisų nežino. Jų nepatenkinus organizmas žūva. Socialiniai poreikiai mažiau aiškūs Socialiniams poreikiams būdinga: 1. patenkinimo būdas, kuris skiriasi: a) priimtinumu leistinumu ir b) veiksmingumu. Pvz. agresyvumas kaip poreikio patenkinimo būdas gali būti veiksmingas, bet daugeliu atvejų netoleruojamas poreikio patenkinimo būdas. 2. savo ir kitų žmonių rezultatų įvertinimas, rezultatu laikant tikslo pasiekimą. Subjektyvus savo veiklos rezultatų įvertinimas prilygsta savęs vertinimui. 3. Kitų žmonių kaip priemonės patenkinti savo poreikiams naudojimas. Pvz. saviraiška neįmanoma be kitų žmonių pritarimo ir pastiprinimo. Kraštutinis naudojimasis kitais žmonėmis siekiant savo tikslų prilygsta manipuliavimui žmonėmis. Jei nepatenkinami socialiniai poreikiai organizmas nežūva, bet asmenybė tampa problema sau ir kitiems. Socialinis poreikis – pasižymi, tuo, kad: 1. jo patenkinimui visuomenėje yra susiformavusios specifinės taisyklės. 2. vyksta subjektyvus ir objektyvus (kitų žmonių) poreikio tenkinimo eigos ir rezultato įvertinimas. 3. reikalingi kiti žmonės kaip terpė ir priemonė poreikiui patenkinti. Žmogus turi daug poreikių pirminių, antrinių, išvestinių. Tam tikrą laiko tarpą mūsų veiklą nulemia atskiri poreikiai, motyvai. Veiksnys nulemiantis žmogaus veiklą vadinamas motyvu. Klausti paties žmogaus apie jo motyvus yra neracionalu. Motyvas nulemia žmogaus veiklos kryptingumą. Žmogus poreikiams sustato tam tikrus prioritetus. Motyvas yra tai, kas nulemia žmogaus veiklą šiuo metu, bet jie yra tarsi paslėpti, atidėti. Socialiniai motyvai • saugos • bendravimo • prestižo • saviraiškos • socialinio pritarimo • emocinio artumo motyvas • globos siekimo • globojimo • priklausomybės • savarankiškumo • dominavimo • nuolankumo žmogaus elgsena atspindi jo poreikius. Poreikius ir motyvus žmogus siekia patenkinti. Darydamas kokią nors veiklą, kokius poreikius žmogus patenkina. Tarkime,kad mama sako dukrai grįžti į namus ne anksčiau 11 valandos vakaro. (saugos motyvas), gyvūnų laikymas , šaukimas. Motyvo stiprumas. Kiek stipriai išreikštas noras. Kuo matuojamas? Motyvo stiprumą nusako slopinančios jėgos. Iki kokio laipsnio reikia paveikti žmogų, kad motyvas nusilptų. Monizmas Monistinės tendencijos yra ieškoti elgesyje vienos ar kitos priežasties. Kiek pasireiškia mūsų elgesyje dominuojančios priežastys. Konflikto atveju 1 – 2 priežastys jų gali būti ir daugiau. Karin Horney tvirtina,kad pagrindinis veiklos motyvas yra saugos poreikis ji vadina tai baziniu poreikiu. Tai siekis patenkinti saugos poreikį išvengti nerimo. Visa kita yra tik fonas. Svarbiausia patenkinti saugos poreikį. Daug ką darome iš pareigos. Studentų mokslumas prieš egzaminą padidėja. Saugos poreikis stiprėja. V. Frankl pagrindinis žmogaus veiklos motyvas yra prasmės ieškojimas. Žmogus siekia įprasminti savo veiklą. Jei nerandi prasmės išgyveni egzistencinį vakuumą. Jį galima užpildyti kitu žmogumi. Motinai vaikas gali būti egzistavimo prasmė. Erich Fromm veiksmingumas arba efektyvumas. Viskas ko žmogus siekia savo gyvenime turi parodyti jo efektyvumą. Jis siekia įrodyti savo efektyvumą. Maži vaikai nepaklūsta savo tėvams ir taip pajunta savo veiksmingumą. Žmogus išmoksta sužinoti, kokie elgesio būdai efektyvūs veiksmingumas, efektyvumas. Žmogus gali elgtis ir neefektyviai. Siekti ko nors neefektyviom priemonėm. Freudo psichologijoje yra du pradai. Eros Tanatos. Visa žmogaus kūryba susideda iš 2 jėgų griaunamosios ir kuriamosios. Monistinė tendencija praktiniais tikslais reikia pažiūrėti kaip žmogus ieško savo elgesio priežasčių. Specifiniai poreikiai (neįgalūs žmonės). Žmogaus pažinimas yra sudėtingas dalykas ir vienas iš dalykų padedančių jį pažinti yra žmogaus poreikių pažinimas. (ko jam reikia?) 5. Siekių motyvas. Jo prieštaringumas. Socialinis spaudimas ir siekių motyvas Siekiai (poreikiai ir motyvai) Siekių motyvas –noras siekti pasitenkinimo, kylančio iš sėkmės išgyvenimo, lyginant savo veiklą su tam tikru tobulo atlikimo etalonu. Siekiai išreiškia tam tikrą orientaciją. Kas liečia tam tikrą žmogaus orientaciją. Kiekvienas siekis subjektyvus individualus. Atitinka subjektyvų, individualų etaloną. (kas ko nori pasiekti? Pvz. studentui išlaikyti/neišlaikyti.) gyvenimiški siekiai, aukšti, žemi, tikroviški. Siekis yra procesas. Siekis yra ir priemonė kitiems poreikiams patenkinti. Pedagogai skatina moksleivius siekti žinių. Siekis įprasmina gyvenimą (V. Frankl) 1. Siekių poreikis yra prieštaringas. Norui siekti prieštarauja nesėkmės baimė. (kas bus jei nepasiseks?) problema yra kuri tendencija nugali norą siekti riboja nesėkmės baimė. Reikia skatinti siekti neutralizuojant nesėkmės baimę. Noras siekti susideda iš: 1. siekimo motyvai 2. sėkmės tikimybė (lygis konkursas) 3. sėkmės vertė (ką aš iš to gaunu?) kiekvienas iš komponentų gali būti dominuojantis. Ir sėkmės vertė dėl ko verta siekti ir nesėkmės baimė. Bijodamas nesėkmės žmogus vengia ką nors daryti, vengdamas ką nors daryti, to nedarai ir nieko neišmoksti nepasieki. Bijodami nesėkmės mokiniai renkasi arba labai lengvas arba labai sunkias užduotis. Nesėkmės tikimybė. Teoriškai egzistuoja visur absoliučios sėkmės tikimybės nėra. Jei būsi orientuotas į nesėkmės tikimybę tau ir nesiseks. Nori geros algos rinkis rizikingą profesiją. Nesėkmės vertė yra gėda. Nesėkmė labiau rūpi pačiam žmogui, o ne kitiems žmonėms. Sėkmės atributai Tai ženklas liudijantis apie piliečio sėkmę tam tikroje srityje. Kai kurie atributai matomi kiti ne. sėkmės atributų reikia ieškoti žmonėms turintiems specifinių poreikių. Prof. Veikloje dirbant su tokiais žmonėmis reikia ieškoti sričių, kuriose dirbdami jie patirtų pasitenkinimą. Sėkmė ir rizika yra giminingi dalykai. Negalima pasiekti sėkmės nerizikuojant. Žmogus įvairiai reaguoja į riziką. Rizikos troškimas ribinių kritinių būsenų siekimas. Jeigu žmoguje dominuoja rizikos baimė tokiu atveju žmogus siekia garantijų. Pasiruošimas, įdirbis didina sėkmę. Draudimas yra garantija. Žmogus gali siekti apsidrausti nuo nesėkmių. Žmogus siekiantis garantijų bijo naujovių. Taip vystosi konservatyvizmas. Ko Norisi seno išbandyto ir žinomo.? Žmogus subjektyviai reaguoja į riziką Elektrėnai/Ignalinos AE. Jeigu veiklą pasirenki pats tada manai, kad tai mažiau rizikinga. Jei tave rinktis verčia kiti, tada manai, kad tai labiau rizikinga. Siekius lydi socialinis spaudimas. Tai aplinkos spaudimas. Tėvai orientuojasi į tai. Vaikai turi pasiekti tai ko nepasiekė jų tėvai. Spaudimas sėkmei, tai vakarų civilizacijos įtaka. Tai kaip ir spaudimas nėra gerai, nes tam gali būti panaudotos antisocialinės arba net kriminalinės priemonės. Vaikai daugiau reaguoja į ne į savo nesėkmę, o į tai kaip į ją reaguos tėvai. 6. trukdymo sau psichologija Trukdymas sau yra sąmoningi ar pasąmoniniai verbaliniai ar išorinio elgesio veiksmai, kuriais žmogus kenkia pats sau. Pagrindiniai trukdymo sau tikslai: ego gynyba ir prisistatymas. Trukdymas sau yra strategija, kurią naudojant padidėja galimybė eksternalizuoti, o kartu ir pateisinti nesėkmę bei internalizuoti sėkmę, tai yra sėkmės priežastį prisiskirti sau. Trukdantis sau žmogus susikuria kliūtis, kurios sumažina gerų rezultatų tikimybę, bet kartu ir suteikia tinkamą nesėkmės paaiškinimą. Pasąmoningai daromos kliūtys lyg ir atsieja asmenybę nuo nesėkmės. Taip elgiantis jei ji ir ištinka asmens (o gal ir kitų žmonių) priskiriama sunkinančioms užduoties atlikimo aplinkybėms, o ne mažiems sugebėjimams ar nekompetencijai. Ir priešingai sėkmę bus lengviau prisiskirti sau, jei ji bus pasiekta veiklai trukdančiomis sąlygomis. Kai yra trukdanti veiklą plinkybė žmogus tam tikru mastu atpalaiduojamas nuo atsakomybės. Pats kliūties buvimas dar nereiškia veiklos pablogėjimo. Trukdymas sau self-handicaping Būčiau kažką padaręs jeigu ne… pasąmoninių kliūčių darymas siekiant paaiškinti galimą nesėkmę. Tai yra veido gelbėjimo technika. Tai skirta sau paaiškinti. Taip pat tai yra ir paaiškinimas kitiems. Jei išlaikiau išlaikiau nepaisant kliūčių. Pas spec. poreikių asmenis yra padidinta tokių dalykų tikimybė. Trukdymas sau pačiam ir šių aplinkybių deklaracija. Verbalinė veido gelbėjimo technika. Šitaip žmogus savotiškai apgaudinėja save. Žmogus gali atrasti kokį savo požymį (pvz. galvosskausmas) ir tai panaudoti paaiškinimui, strateginiais tikslais. Trukdymas sau – sąmoningi ar pasąmoningi verbaliniai ar išorinio elgesio veiksmai, kuriais žmogus kenkia pats sau prisistatymo ar ego gynybos tikslais. Kodėl žmogus kartais siekia pralaimėjimo? Pralaimėjimo siekianti asmenybė Šaknys glūdi asmenybės vystymesi šeimos aplinkoje. Tendencija nesiekti vystosi tada, kai siekiai nebuvo pastiprinami (švelnus variantas). Vaiko siekiai gali sukelti tėvams nerimą. Tai gali būti pretenzingumas iššaukiantis elgesys, priklausymas kokiai nors grupei. Tėvai nežino kaip reaguoti į siekiantį, kūrybingą, smalsų vaiką. Jie laikomi pretenzingais, iššaukiančiais. Toks vaikas skatinamas vystytis į nuolankų. Vaikas išmoksta prisitaikyti ir būti nuolankiu. Jo siekiai tokiu būdų slopinami. Vaiko siekiai gali statyti tėvus į nepatogią padėtį. Atskirais atvejais žmogus gali nieko nesiekti. 7. Motyvų sąveika ir konfliktas Motyvų konfliktas Vieni motyvai gali padėti kitiems. Prestižo poreikis gali būti patenkintas siekimais dalyvavimu. Atskirais atvejais poreikiai vieni kitiems padeda. Kitais atvejais konfliktuoja vieni su kitais. Kurdamas įspdį žmogus gali šgyventi motyvų konfliktą. Taip atsitinka, kai kuriant įpūd siekiama prieštaringų tikslų. Pvz. žmogus nori sukurti rimto, solidaus, patikimo, turinčio jumoro jausmą žmogaus įvaizdį. Norą sukurti linksmo žmogaus įvaizdį gali lydėti baimė, kad būsi suvoktas kaip nerimtas ir nepatikimas. Tipiškas troškimo ir vengimo konfliktas. Motyvų alternatyva +

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!