Socialinė psichologija - egzamino medžiaga

Socialinės psichologijos mokslo dalykas.
1. Socialinės psichologijos tikslai ir uždaviniai.
Socialinė psichologija – taikomoji psichologijos sritis, kurios objektas – žmonių tarpusavio santykiai, raida. Socialinė psichologija – sistemingas visuomeninio žmogaus elgesio mokslinis tyrinėjimas.
Socialinė psichologija pirmiausia tyrinėja įvairių žmonių grupių psichinius reiškinius. Realiai egzistuoja įvairiausi žmonių grupėms būdingi reiškiniai: optimistinės ir pesimistinės nuotaikos, karingas pakilimas ir paniška baimė, vienodi meno kūrynių vertinimai, tipiškos aprangs mados, gėrio ir blogio nuostatos ir daugybė kitų. Socialinė psichologija aprašo ir klasifikuoja įvairiausius grupių reiškinius, tyrinėja jų atsiradimo priežastis, pasikeitimo sąlygas, nustato, kas tuose reiškiniuose yra stabilu ir kas kintama, prognozuoja galimas pasikeitimų kryptis, ieško būdų, kaip grupių psichinius reiškinius racionaliai reguliuoti ir kt. Socialinė psichologija yra mokslas apie žmonių grupių ir individų sąveikos psichinius reiškinius.
Pagrindinis socialinės psichologijos uždavinys yra nustatyti, kokie reiškiniai sudaro grupinę psichiką.
Aš – vaizdas (aš – koncepcija).
2. Aš – vaizdo samprata.
Aš vaizdas yra socialinio suvokimo dalis, nes žmogus savirefleksijos dėka tampa ne tik suvokimo subjektu, bet ir objektu. Taigi kiekvienas žmogus susikuria savo Aš vaizdą, palyginti pastovią, daugiau ar mažiau įsisąmonintą ir išgyvenamą kaip vienintelė individo vaizdinių ir nuomonių apie save sistemą, kuria vadovaudamasis jis sąveikauja su kitais žmonėmis ir vertina pats save. Kitaip tariant, Aš vaizdas – tai mūsų žinių apie save bei nuostatų savo pačių atžvilgiu visuma.
3. Aš – vaizdo turinys ir formos.
Aš vaizdo turinį sudaro informacijos grupės. Vieną tokią grupę gali sudaryti informacija apie asmens vykdomus konvencinius socialinius vaidmenis, pvz. tokius kaip profesija, amžius, lytis. Kitą grupę sudarytų savojo intelekto, gebėjimų vertinimas, trečiąją grupę – žmogaus savosios išvaizdos vertinimas. Toliau galėtų eiti emocionalumas, konfliktiškumas, vertybių sritis. Pirmiau išdėstyta žinių apie save tvarka yra grynai sąlyginis dalykas.
Aš vaizdas nėra paprasta jį sudarančių veiksmų visuma. Vienas kuris veiksnys arba keli veiksniai save vertinant yra pagrindiniai, dominuojantys. Taip susidaro savęs vertinimo veiksnių hierarchija.
4. Aš – realusis, idealusis, parodomasis.
Idealusis Aš yra nepageidaujamaisis Aš. Aš toks kokį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!