Socialinės psichologijos objektas. Agresija

Žmogus – socialinis gyvūnas. Be kitų palaikymo ir paramos ne kažin ką tenuveiktų.
Šiuolaikinė socialinė psichologija pirmiausia tyrinėja įvairių žmonių grupių psichinius reiškinius. Realiai egzistuoja įvairiausi žmonių grupėms būdingi reiškiniai: optimistinės ir pesimistinės nuotaikos, karingas pakilimas ir paniška baimė, vienodi meno kūrinių vertinimai, tipiškos aprangos mados, gėrio ir blogio nuostatos, sporto aistruolių entuziazmas ir agresyvumas ir daugybė kitų. Socialinė psichologija aprašo ir klasifikuoja įvairiausių grupių reiškinius, tyrinėja jų atsiradimo priežastis, pasikeitimo sąlygas, nustato, kas tuose reiškiniuose yra stabilu ir kas kintama, prognozuoja galimas pasikeitimų kryptis, ieško būdų, kaip grupių psichinius reiškinius racionaliai reguliuoti, ir kt.
Šiam socialinės psichologijos darbui pasirinkta paanalizuoti kas yra socialinės psichologijos objektas ir apibrėžti pagal skirtingų socialinių psichologų samprotavimus, bei panagrinėti kas yra agresija, o konkrečiai – instinktų agresijos teorijas; kaip jos pritaikomos atliekant eksperimentinius tyrimus ir kaip kritikuojamos instinktų agresijos(S. Freudo bei K. Lorenzo) teorijos.
Darbo tikslas: apibrėžti socialinės psichologijos objektą ir panagrinėti instinktų agresijos teorijas pagal S. Freudą bei K. Lorenzą.
Darbo objektas: socialinė psichologija.
• Panagrinėti seniausias, bet labiausiai ginčytinas agresijos teorijas – instinktų agresijos teorijas.
Darbas suskirstytas į dvi dalis. Pirmojoje iš jų apibūdinamas socialinės psichologijos objektas. Antrojoje dalyje nagrinėjamos instinktų agresijos teorijos.
SOCIALINĖS PSICHOLOGIJOS OBJEKTO SAMPRATOS
Socialinė psichologija kaip atskiras mokslas susiformavo tik XX a. Pradžioje. Tačiau jos problemos jau buvo iškeltos senovės filosofų darbuose. Viena iš problemų buvo išskiriamas individo ir valstybės ar visuomenės santykių klausimas( Platonas). Platono mokinys Aristotelis žmogų aiškino kaip visuomeninį politinį gyvūną, kuriam būdingas instinktyvus potraukis jungtis į grupes. Senovės Graikijos filosofas Teofrastas skirstė žmones į tipus pagal jų dorovines ypatybes. Demokritas atkreipė dėmesį į žmonių bendravimą ir tarpusavio mėgdžiojimą. Mėginimai aiškintis žmonių grupių skirtumus atsispindėjo J. Lafatero fizionomikoje. K. L. Halis bandė nustatyti žmonių gabumų ir kitus skirtumus tirdamas bei matuodamas žmonių kaukoles.
Vis dėlto tada buvo nagrinėjamos tik kai kurios socialinės psichologijos problemos. Tik vėliau XIX a. antroje pusėje, pradėjus veikti laboratorijoms, ėmė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!