Socialinės psichologijos temos

1 Tema Socialinė psichologija. Socialinė psichologija Apibrėžimai • Allport (1968): socialinė psichologija siekia suprasti ir paaiškinti kaip kitų buvimas (realus ar įsivaizduojamas) veikia žmogaus mintis, jausmus, elgesį. • Myers (1983)-socialinė psichologija yra mokslas apie tai, kaip žmonės galvoja ir veikia sąveikaudami vieni su kitais. • Kahn (1984)-socialinė psichologija nagrinėja socialinės prigimties elgesį, mintis, jausmus. Socialinės psichologijos tikslas suprasti ir paaiškinti žmonių socialinį elgesį: • Asmeniniame gyvenime. • Bendruomenėj ir tautoj • Tarp tautų. • Gamtos mokslai tiek daug pasiekę (klonavimas, augalų gyvenimo prailginimas ir pan.), o ŽMOGAUS ELGESYS KARTAIS YRA VISAI NESUPRANTAMAS. ,,. • Socialinio suvokimo ir realybės neatitikimas iškelia problemas politikams ir ekonomistams. Pvz. JAV 1990m. žmonės galvojo,kad 4 kartus didesnė nei realiai, kainos auga 4 kartus greičiau negu realiai. • Galima susitaikyti su pasaulio iracionalumu ir žiaurumu,bet galima ir tirti jį, kad suprasti save,kitus ir socialinius fenomenus ,kurie mus veikia. Tam, kad numatyti ir kontroliuoti tai ,kas vyksta su mumis. SP sritys • intrasmeninio lygio problemos (net ir būdamas vienas žmogus jaučia kitų žmonių poveikį ir tuo veikiami jo psichiniai procesai – suvokimas, mąstymas, emocijos) –savo aš suvokimas, savęs pateikimas, socialiniai vaidmenys, socialinis suvokimas, kauzaline atribucija, nuostatos ir jų keitimas. • Tarpasmeninės sąveikos problemos - tarpasmeninė sąveika, asmens patrauklumas, santykių vystymasis, meilė, agresija ir altruizmas. • grupės lygio problemos - grupės procesai, grupės poveikis individui, minios psichologija,rasiniai ir etniniai prietarai. Ryšys su kitais mokslais • SP ir sociologija Sociologija dažnai nagrinėja tas pačias problemas. (Pvz. Milgram-sociologas, tyrinėjo konformiškumą). Bet daugiau visuomenės, jos grupių ir visuomeniškos elgsenos tyrimai.Tiria santykius žmonių grupėse ir tarp grupių, tarp tautų. • SP ir asmenybės psichologija Asmenybės psichologijoje didesnis dėmesys asmenybės vidui, pvz.ryšys tarp savęs vertinimo ir agresijos. O SP daugiau dėmesio socialiniams agresijos veiksniams, kaip asmenybės veikia viena kitą. Kokios socialinės sąlygos didina agresyvumą? Kaip skirtingi mokslai tiria agresiją? • Biologija- atrado pakitimų agresyvių žmonių genuose. • Antropologija (tyrinėja žmonių rūšies fizinį ir kultūrinį vystymąsi)- tyrinėja, kaip skirtingų genčių atstovai reaguoja į svetimus, kiek yra agresyvūs. • Asmenybės psichologija- agresiją nulemia t.t. asmenybės savybės, jos vystymasis ir ryšys su tėvais vaikystėje. • Socialinė psichologija - koks asmenybės ir socialinės aplinkos derinys nulemia agresiją. • Sociologija- agresijos lygis įvairiose visuomenėse. Kaip formuojasi gaujos ,jų struktūra? Istorija Ar SP tik sveiko proto išdavos pavadintos mokslu? • Sveiko proto panaudojimas turi vieną bruožą, kad mes darom išvadas jau po to, kai mes sužinom faktą, kai kas nors jau įvyko. Įvykiai yra labiau akivaizdūs ir numatomi po to ,kai jie įvyksta,o ne prieš tai. • “Aš tai jau žinojau” fenomenas. • Sveikas protas dažniausiai eina po fakto, t.y. lengviau jį paaiškina, negu numato. Kjerkegoras teigė: “Gyvenimas eina pirmyn, o mūsų supratimas atgal” 3 Tema Socialinis suvokimas. Socialinio suvokimo samprata • Suvokimas – tai suvokimo kanalais gaunamos informacijos atrinkimas, priėmimas, apdorojimas ir interpretavimas. • Socialinis suvokimas –specifinė suvokimo sritis, t.y. žmonių ypatybių, jų elgesio motyvų, tarpusavio santykių, grupių ir socialinių įvykių suvokimas. Socialinį suvokimą sąlygoja šie veiksniai: • Suvokiamas asmuo (kaip save pateikia) • Suvokiantis asmuo (suvokėjas) (amžius, lytis, profesija, patyrimas, motyvacija, socialinis vaidmuo, nuostatos) • Situacijos ypatumai/kontekstas (stresas,teismas,pasienisir pan.) • Santykiai tarp suvokėjo ir suvokiamo asmens (pvz.,jei geri- palankiau suvokiame) Socialinio suvokimo strategijos • Kategorialumas— automatiškas suvokiamų objektų ar reiškinių priskyrimas tam tikrai kategorijai ar klasei, pagal būdingiausius požymius ar panašumą. sniegena, krepšinis, futbolas, žvirblis, golfas, antis – ar jie priklauso vienai grupei? Skirstom žmones į įvairias kategorijas pagal: amžių, lytį, rasę, profesiją ir kt. Padeda greičiau nuspręsti, kaip elgtis ir ko tikėtis. Kai kurių kategorijų paaiškinimui naudojam: Prototipus – abstrakčius tipinių tam tikros kategorijos narių modelius ( lyderio, gydytojo, verslininko). Talpina savybes bendras visiems tos kategorijos nariams. Tipus – specifinius kategorijos egzempliorius. Lyginam ne su vidurkiu, o su žvaigžde, įžymybe (“ne Sabonis”) Socialinio suvokimo strategijos • Schema—tai požymių priskiriamų tam tikrai asmenų ar reiškinių kategorijai, rinkinys. Turime įvairiausių schemų—patrauklaus žmogaus, lyderio, turtingo žmogaus, iškilmių, restorano ir pan. Remiasi patyrimu ir mūsų žiniomis apie žmones, įvykius ir objektus. • Padeda greičiau interpretuoti įvykius ir pasirinkti tinkamą elgesį. • Apsaugo nuo informacijos pertekliaus ir kognityvinių pastangų. • Dėl supaprastinimo galimos klaidos. • Priešinasi keitimui. Žmogui sunku pripažinti, kad jo naudojamos schemos klaidingos, dėl to informacija, kuri neatitinka schemos, paprasčiausiai atmetama. Schemos • “vaikas verkia” • “laidotuvėse” Schemų tipai: • Savo paties schema – žinios apie save; • Kito asmens schema – žinios apie kitus žmones; (“jis karštakošis”, “ji patraukli”, “jis ekstravertiškas”) • Vaidmenų schemos; • Įvykių schemos arba scenarijai(tyrimai rodo, kad sudėtingų žmogžudystės procesų metu žiuri nariai gana anksti susikuria tam tikras istorijas, kuriose sudėlioja gaunamą informaciją. Dažniausiai atrenkama ir įsimenama ta informacija, kuri atitinka susikurtą istoriją). schema Du schemos panaudojimo efektai: • Mes prisimenam tik informaciją atitinkančią schemai, kurią pritaikėm įvertindami žmogų (tylus, drovus, rausta intravertas) • Mes klaidingai “prisimenam” informaciją, kurios nebuvom betarpiškai suvokę, bet kuri yra schemos, kurią pritaikėm įvertindami žmogų, dalis (jei jis intravertas, tai yra nedrąsus, nelinkęs bendrauti) Socialinio suvokimo ypatumai • Apercepcija—patirties ar vidinės būsenos “papildytas” suvokimas. • Tapatumo (Pritarimo) iliuzija arba projekcija —polinkis manyti, kad kiti žmonės galvoja ir jaučiasi taip pat, kai mes. • Atrenkamumas—iš gaunamos informacijos nesąmoningai atrenkam tą dalį, kuri atitinka mūsų interesus, nuostatas, motyvus ir panašiai. • Visybiškumas —suvokimo ypatybė susidaryti visybišką suvokiamo objekto vaizdą, net jeigu trūksta svarbių detalių. Socialinio suvokimo ypatumai • Fiksacija—vieną kartą tam tikru būdu suvokus kokį nors objektą, suvokti bruožai išlieka atmintyje ir tai turi įtakos vėlesniems sprendimams apie objektą. • Pradmės efektas —geriau atmintyje išsaugoma, lengviau atgaminama ta tam tikro informacijos kiekio dalis, kuri užfiksuojama pirmiausiai. • Baigmės efektas - Polinkis geriau įsiminti naujausią informaciją ir ja labiau pasikliauti darant sprendimus apie žmones. Įspūdžio formavimas Pirmieji tyrimai: S.Asch(1946) – kaip sprendžiame apie žmogų, remiantis ribota informacija, pagal aprašymą. Bendrą įspūdį apie žmogų lemia: • Pirmoji informacija • Savybės svoris (centriniai bruožai) • Bendras kontekstas (šiltas ir nepatikimas; apdairus ir atsargus/ apdairus ir nesąžiningas) • Informacija, kurią gaunam iki susitikimo Įspūdžio formavimas Bendrą įspūdį apie žmogų lemia: • Pirmoji informacija – • Savybės svoris (centriniai bruožai). Žmonės dažnai turi “numatomą asmenybės teoriją” apie tai kokios asmenybės savybės eina kartu ir yra susijusios tarpusavyje (pvz., šiltas su laimingas, dosnus, draugiškas; intelektualus su šaltas, stiprus). • Bendras kontekstas – savybės tarpusavyje susiję ir jų vertinimas priklauso nuo to, kokių savybių kontekste pateikiamos (šiltas ir nepatikimas; apdairus ir atsargus/ apdairus ir nesąžiningas) • Informacija, kurią gaunam iki susitikimo su asmeniu H.Kelley (1950) : priklausomai nuo to, kaip buvo pristatytas svečias ( šiltas ar šaltas), skyrėsi studentų vertinimas ir elgesys Įspūdžio formavimasis Išvados: žmonės turimą informaciją apie asmenį pertvarko įvertindami kiekvienos jos dalies santykinį svarbumą. Svarbumą lemia: • Informacijos šaltinis – didesnį svorį turi ta informacija, kurią gaunam iš mėgiamo ar patikimo šaltinio. • Teigiamos ir neigiamos informacijos santykis – neigiamos savybės turi didesnį svorį (valingas ir agresyvus; valingas ir geraširdis). • Kiek informacija apie žmogaus elgesį ar bruožus yra netipiška ir netikėta – kuo neįprastesnė, tuo didesnis svoris. • Informacijos pirmumas – turi didelę reikšmę bendro įspūdžio formavimuisi ir vėlesnės informacijos interpretacijai. ĮSPŪDŽIO FORMAVIMOSI MECHANIZMAI • Automatinis informacijos apdorojimas– kai reikia greitai padaryti sprendimą, nes realiame gyvenime mus veikia daug informacijos vienu metu. Tuomet naudojam suvokimo schemas. • Kontroliuojamas informacijos apdorojimas – įsisąmoninimas, dėmesys, pastangos kai žinom, kad mąstom apie kažką; Kai įsisąmoninam to tikslą; Kai sprendimas asmeniškai svarbus; Kai norim padaryti gerą įspūdį; Kai gaunam informaciją, neatitinkančią mūsų lūkesčių. SOCIALINIO SUVOKIMO IŠKRAIPYMAI • Stereotipas – tai įsitikinimas, jog tam tikra žmonių grupė pasižymi panašiomis savybėmis ir linkę panašiai elgtis. Stereotipų naudojimo pasekmės – neteisingos išvados apie asmenį (remiantis tuo, kad jis priklauso vienai ar kitai kategorijai). Kaip išvengti suvokimo šališkumo ? • Atsižvelgti į elgesio išorines priežastis • Identifikuoti savo stereotipus • Vertinti žmones remiantis objektyviais faktais • Vengti neapgalvotų ir skubotų sprendimų • Palyginti savo ir kitų žmonių įspūdžius apie asmenį • Pripažinti, kad suvokimas yra dinamiškas procesas Prie 2 Temos Įspūdžio valdymas arba savęs pateikimas Kokį įspūdį darom kitiems? • Daugelis žmonių gana tiksliai žino, kokį įspūdį daro kitiems. • Tendencija pervertinti teigiama kryptimi. • Yra žmonių, kurie pastoviai nesupranta, kad daro nepalankų įspūdį kitiems (dėl “baltojo melo” ir neverbalinių nepalankumo užuominų neaiškumo) Įspūdžio valdymas arba savęs pateikimas Ką darom, kad sukurti gerą įspūdį? Dvi pagrindinės strategijos: • Savęs išaukštinimas – savo išvaizdos pagražinimas, teigiamų savybių akcentavimas; • Kito išaukštinimas – pastangos, kad kitas pasijaustų geriau (komplimentai, pataikavimas, susidomėjimo rodymas, nedidelių paslaugų darymas, prašymas patarimo ar grįžtamojo ryšio, palankumo demonstravimas). Įspūdžio valdymas arba savęs pateikimas Ar tos pastangos efektyvios? Gordon (1996) apibendrinęs 69 tyrimų rezultatus, padarė išvadą, kad sėkmingiausios taktikos yra: • Duoti pasijusti kitam geresniu • Konformavimas – pritarimas kito nuomonei • Savo teigiamų savybių akcentavimas • Abiejų taktikų kombinacija • Paslaugų darymas Šios pastangos padidina galimybę, kad labiau patiksite kitam, bet mažiau turi įtakos jūsų kompetencijos vertinimui. Įspūdžio valdymo taktikos darbiniame interviu • Savęs išaukštinimas (100%)(esu darbštus) • Asmenines istorijos (96%)(dirbdavau viršvalandžius) • Sutikimas su nuomone (54%) • Nuopelnų priskyrimas (50%)(buvau atsakingas už 90% sandėrių) • Pagyrimai (46%)(mūsų firmos pasiekimai buvo įspūdingi) • Pasigyrimas (42%)(mano skyrius geriausiai dirbo) • Kliūčių įveikimas (33%)(teko dirbti dviejose pareigose, bet pasiekimai buvo geri) • Pateisinimas (17%)(mūsų komanda gal daug ir neišlošė, bet tai nebuvo nesėkmė) • Pasiteisinimas (13%) Įspūdžio valdymas arba savęs pateikimas Manipuliacinės strategijos siekiant naudos iš sąveikos: • Įsiteikimas • Jėgos demonstravimas • Pasigyrimas • Išskirtinumo demonstravimas • Nusižeminimas Savęs vertinimas ir įspūdžio valdymas • Žemo savęs vertinimo asmenybės – labai atsargios pateikdamos save, nelabai tiki, kad gali padaryti gerą įspūdį, siekia sumažinti savo blogąsias savybes, pasiekimais dalijasi su kitais. • Aukšto savęs vertinimo asmenybės – siekia išryškinti privalumus, priskiria sau nuopelnus Įspūdžio kontrolė • Įspūdį kontroliuojantys – susirūpinę savęs pateikimu, tuo, kokį įspūdį daro kitiems. Sugeba keisti įvaizdį priklausomai nuo situacijos, turi didelį vaidmenų repertuarą. • Įspūdžio nekontroliuojantys – turi mažesnį poreikį daryti kitiems įspūdį. Dažniau turi didesnį savęs vertinimą, geriau pažįsta save, turi vientisą stipria “Aš koncepciją” 4 Tema Kazualinė atribucija. Elgesio priežasčių priskyrimas Apie žmogų mus dažniausiai informuoja ne tiek veido išraiška, kiek elgesys Atribucijos samprata KODĖL JIS TAIP PASIELGĖ? HEIDER (1958): Žmonės, bandydami paaiškinti kitų žmonių elgesio priežastis naudoja savo taisykles. Socialinė psichologija turi nustatyti tas taisykles, t.y. nustatyti socialinio mąstymo dėsningumus. Atribucija – tai procesas, kurio metu žmogus stengiasi nustatyti kito asmens elgesio priežastis. Kodėl svarbu nustatyti elgesio priežastis? • Kai galim paaiškinti, kodėl žmogus taip pasielgė, jaučiamės saugiau, manom suprantantys, jaučiamės labiau kontroliuojantys aplinką; • Atribucijos padeda įvertinti ir nuspręsti – rinkti ar nerinkti kandidatą, priimti ar ne į darbą, pirkti prekę, pasitikėti ir pan. • Žinodami priežastis galime numatyti, kaip žmogus elgsis ateity. Priežasčių priskyrimas Aiškindami kitų elgesį žmonės pirmiausia nusprendžia, kas jį sukėlė: • VIDINĖS PRIEŽASTYS (asmenybės savybės, nuostatos , emocijos, sugebėjimai) – ATRIBUCIJA Į VIDŲ(ASMENĮ) • IŠORINĖS PRIEŽASTYS (aplinka, situacija, kitų žmonių spaudimas) - ATRIBUCIJA Į IŠORĘ (SITUACIJĄ). Atribucijų teorijos JONES ir DAVIS(1965) ATITINKAMŲ IŠVADŲ teorija (correspondent inference)- Žmonės linkę manyti, kad kitų žmonių veiksmai atitinka jų nuostatas, mintis ir asmenybės savybes Atitinkamų išvadų darymas – pagal žmogaus elgesį daromos išvados apie tai, koks žmogus yra. Kad tos išvados būtų tikslesnės, žmonės sutelkia dėmesį į tuos veiksmus ar elgesį, kurie jiems atrodo informatyviausi: • Laisvai pasirinkti ir sąmoningi • Turintys netikėtų ir neįprastų pasekmių • Yra netipiški ir socialiai netikėti. Atribucijų teorijos KELLEY(1972) KOVARIACIJOS teorija Kito žmogaus elgesio priežastims nustatyti stebėtojas naudoja kovariacijos principą- Jei veiksmas pasireiškia esant tam tikrai situacijai (asmeniui, stimului, aplinkybėms) ir jis nevyksta, kai tos pačios situacijos nėra, galima daryti išvadą, kad ta situacija ir yra to veiksmo priežastis. Pvz.: Jonas lenda be eilės – Asta piktai replikuoja. Stebėtojo išvada: Astos reakcijos priežastis -Jonas Kelley atribucijų teorija Tam, kad nuspręsti ,kokios priežastys (vidinės ar išorinės) sukėlė veiksmą ar elgesį, žmonės aiškinasi apie veiksmo ar elgesio • 3. PASTOVUMĄ(consistency) Ar asmuo paprastai tokiose situacijose elgiasi panašiu būdu? TAIP TAIP • 2. IŠSKIRTINUMĄ(distinctiveness) Ar kitose situacijose asmuo veikia skirtingai? TAIP NE • 1.TAPATUMĄ(consensus) Ar kiti toje situacijoje elgiasi panašiu būdu? TAIP NE ATRIBUCIJA Į IŠORĘ ATRIBUCIJA Į VIDŲ Asmuo elgiasi tokiu būdu Asmuo elgiasi tokiu būdu dėl išorinių priežasčių dėl vidinių priežasčių ATRIBUCIJOS KLAIDOS • Fundamentalioji atribucijos klaida – elgesys dažniau aiškinamas vidinėmis priežastimis. • Pasitarnavimo sau strategija – tendencija priskirti sau daugiau atsakomybės sėkmės negu nesėkmės atveju. • Egocentriška atribucija – sprendžiama apie kito elgesį pagal tai, kaip suvokėjas elgtųsi toje situacijoje SOCIALINIO MĄSTYMO KLAIDOS Pagal Ross ir Nisbett (1991) visiems žmonėms būdingos klaidos: • Nepakankamai įsisąmoninam, kad mūsų poreikiai ir motyvai, o taip pat socialinė ir kultūrinė aplinka, iškreipia mūsų realybės suvokimą • Nepakankamai įsisąmoninam, kad kiti susidaro požiūrį, kuris skiriasi nuo mūsų • Sumenkinam situacijos vaidmenį, o sureikšminam individo savybių ir jo asmenybės įtaką. Kodėl daromos socialinio mąstymo klaidos 1. Žmonės linkę, priimant sprendimus apie kitus žmones ir socialinius įvykius, supaprastinti gaunamą informaciją: • Naudoja akivaizdžiausią, labiausiai prieinamą informaciją • Pervertinam savo hipotezių teisingumą ir ieškom informacijos, kuri patvirtintų mūsų hipotezę 2. Informacija iškreipiama, kad patenkintų mūsų poreikius: • Kontrolės ir saugumo ( atribucijos pagal elgesio pasekmes, kaltės ir atsakomybės atribucija, ateities įvykių numatymo klaidos, pozityvaus akcentavimas) • Savigarbos ir savęs vertinimo ( savo bei savo grupės sėkmės ir nesėkmės aiškinimas, kliudymas sau) 3. Informacija iškreipiama dėl skirtingo situacijos suvokimo Atribucijos klaidos kaip išvengti elgesio interpretavimo klaidų • Nesumenkinkite išorinių faktorių poveikio žmogaus elgesiui. Stenkitės rasti ne vieną, bet keletą skirtingų paaiškinimų, kodėl žmogus pasielgė tai, o ne kitaip. • Atpažinkite ir patikrinkite savo stereotipus. Nuolat lyginkite tai, ką pastebite, su turima nuomone ir kreipkite dėmesį į prieštaravimus. • Vertinkite žmones remdamasis objektyvia informacija ir nepasiduokite pagundai įvertinti geriau tuos, kuriuos mėgstate. Ieškokite papildomų informacijos šaltinių padedančių susidaryti objektyvesnę nuomonę. • Venkite greitų neapgalvotų vertinimų. Stenkitės kuo ilgiau nedaryti galutinio sprendimo apie žmogų. ATRIBUCIJŲ ŠALTINIAI • Kultūra – išmokstama socializacijos procese. Vakarietiškose kultūrose –vidinis priežastingumas, rytietiškose- išorinis. • Asmenybės savybės – internalai – linkę ieškoti priežasčių viduje eksternalai - linkę ieškoti priežasčių išorėje Socialinis mąstymas ir elgesys • Socialinio suvokimo ypatumų žinojimas svarbus dar ir tuo, kad tai, ką mes manom apie kitą žmogų ir ko tikimės iš jo, labai veikia to žmogaus elgesį ir veiklą. Mes siekiame įrodyti savo realybės suvokimo teisingumą ir nesąmoningai, kad patvirtinti savo lūkesčius, išprovokuojam tokius aplinkinių poelgius, kokių iš anksto tikėjomės. Tai vadinama išsipildančia pranašyste. • Jei turim nepalankią nuomonę apie žmogų, tai tikėtina, kad elgsimės su juo šalčiau, nenuoširdžiai, nelabai draugiškai ir pan. Šis, savo ruožtu, pajutęs tokį santykį irgi pradės elgtis atitinkamai ir tokiu būdu patvirtins jūsų nuostatą. 5 Tema Nuostatos. Kokia Jūsų nuostata į prezidentą, Kalnapilio alų, buvimą ES, mokamą išsimokslinimą, lašišą, abortus, gėjus? Nuostatos samprata • Nuostata – santykinai pastovi visuma jausmų, įsitikinimų ir elgsenos prielaidų tam tikrų objektų, žmonių arba institucijų atžvilgiu. • Nuostatų elementai: • Kognityvinis – nuomonė apie objektą, remiantis informacija • Vertinantysis – simpatija objektui, remiantis jausmais • Elgsenos – nebūtinai pasireiškiantis polinkis elgtis su objektu tam tikru būdu, remiantis kitais nuostatos elementais Nuostatų funkcijos • Žinių sutvarkymo –padeda kategorizuoti žmones ir objektus, greičiau juos įvertinti ir veikti. Panašiai kaip schemos. ( Šustauskas – politinis juokdarys, Adamkus –doras politikas)) • Vertybių išreiškimo – apibūdina žmogų (nuostatos į žmonių lygybę, asmens laisvę, sąžiningumą ir kt.) • Naudos – padeda prisitaikyti prie kitų žmonių ir situacijos (mano draugai mėgsta kantri muziką, ir aš taip pat) • Ego gynybinė – padeda apginti savigarbą, sumažinti nerimą (nemėgstu naujai praturtėjusių – jie nesąžiningi). Nuostatų įgijimas Nuostatų išmokstama: • Klasikinio sąlygojimo būdu – taip susiformuoja stiprios nuostatos net ir tada, kai žmogus nėra susidūręs su nuostatos objektu (pvz.: vaikas girdi tėvų neigiamą požiūrį į žydus ) • Instrumentinio sąlygojimo būdu – elgesys turėjęs teigiamas pasekmes sustiprėja ir turi tendenciją pasikartoti, ir priešingai. Nuostatos įgyjamos, kai yra pastiprinamos ( pvz., nuomonei yra pritariama). • Stebint kitų elgesį ir jo pasekmes. • Tiesioginio patyrimo pasėkoje – tvirtesnės Ar tai ką galvojam atitinka tam, ką darom? Kada nuostatos neturi poveikio elgesiui? • Kai veikiam negalvodami, automatiškai, iš įpročio • Kai elgiamės taip kaip kiti • Kai nuostatos nėra susijusios su vertybėmis ir nėra labai svarbios • Kai retai išreiškiame ir dėl to nelabai žinome savo nuostatas • Kai yra stiprus socialinės aplinkos poveikis “Lengviau turėti vertybes, negu gyventi pagal jas”(LaRošfuko, 17a.) Kada nuostatos gali turėti poveikį elgesiui? • turim laiko pagalvoti, prisiminti savo elgesį praeity ar nuostatas tų objektų ar reiškinių atžvilgiu • sutelkiam dėmesį į savo įsitikinimus – • Kai situacija yra nauja ar neįprasta • Kai geriau įsisąmoninam savo elgesį(prieš veidrodį ir pan.) • nuostatos konkretaus veiksmo atžvilgiu, o ne apibendrintos • kitų faktorių poveikis minimalus • kai nuostatos stiprios • Svarbios, susijusios su vertybėmis • Įgytos savo patyrimu • Dažnai išreiškiamos Kada elgesys turi poveikį nuostatoms? • Kai atliekame naujus socialinius vaidmenis • “koja tarp durų” – atliktas veiksmas ar sutikimas jį atlikti daro poveikį nuostatai to veiksmo atžvilgiu “Nėra sunku rasti žmogų, kuris niekada nepasidavė pagundai, bet sunku rasti tokį, kuris pasidavė tik vieną kartą” (LaRošfuko,17a.) Kodėl elgesys veikia nuostatas? 1.Žmogus siekia paaiškinti savo elgesį, todėl dažnai veiksmo paaiškinimas seka po jo atlikimo. Kai nuostatos yra silpnos ar dviprasmiškos, o elgesys nėra lengvai paaiškinamas išorinėmis priežastimis, žmogus mano, kad jo elgesys atitinka jo nuostatas (“Jei aš tai darau, vadinasi taip ir galvoju”). 2.Pažintinio (kognityvinio) disonanso teorija(L.Festinger,1975) • Pažintinis disonansas yra prieštaringos informacijos sukelta būsena. Ją sukelia prieštaravimas tarp žmogaus įsitikinimų ir elgesio. Ši būsena yra nemaloni, trikdo pusiausvyrą ir žmogus siekia jos išvengti ir atgauti pusiausvyrą. • Pažintinį disonansą galima sumažinti : • Pakeisti elgesį • Pertvarkyti įtampą sukeliančią informaciją ( neigiant, iškreipiant, sumenkinant, pakeičiant). Tokiu būdu nuostatos priderinamos prie veiksmų ir yra keičiamos. Nuostatų keitimas įtikinimo būdu Įtikinimas – racionalių ir emocinių argumentų panaudojimas siekiant pakeisti kitų žmonių nuostatas. Hovland, Janis, Kelley (1953): Įtikinimo poveikis priklauso nuo • Kas daro poveikį (informacijos šaltinio) • Kokia informacija (informacijos pobūdžio) • Kas veikiamas (informacijos priėmėjo) • Kokiomis sąlygomis vyksta (įtikinimo konteksto) Informacijos šaltinio ypatybės • Ekspertiškumas • Patikimumas Nešališkumas – • manom, kad žmogus neturi tikslo mus įtikinti • Žmogus teigia priešingai savo interesams “užmigimo” efektas – praėjus tam tikram laikui daugiau veikia ne informacijos patikimumas, o jos turinys. • Patrauklumas • Fizinis patrauklumas • Panašumas (socialinės padėties , amžiaus, vertybių, fizinis ir kt.) Informacijos ypatybės Stiprūs argumentai – • Kai nagrinėjamas dalykas labai svarbus įtikinėjamam žmogui • Kai informacijos priėmėjas intelektualus, išprusęs • Kai informacija pateikiama raštu Pranešimas turi sukelti emocijas • Baimė ir nerimas • Pyktis • Humoras • Afekto perkėlimas – emocijų perkėlimas nuo vieno objekto į kitą Informacijos priėmėjai • Intelektualesni žmonės yra tiek pat įtikinami kaip ir žemesnio intelekto • Intelektualesnius žmones mažiau veikia nelogiški ir nepastovūs argumentai • Mažiau išsilavinusiusius mažiau veikia sudėtingi argumentai • Žemesnės savigarbos žmonės yra lengviau įtikinami • Kai kurie žmonės visada linkę apmąstyti informaciją Įtikinimo sąlygos • Dėmesio atitraukimas( triukšmas, humoras ir kt.) • Perspėjimas apie ketinimą įtikinti • Prieštaravimo lygis tarp pradinių pozicijų ir naujai siūlomos pozicijos 6 Tema Socialiniai stereotipai. • Stereotipo sąvoką pirmas pradėjo naudoti Walter Lippman (1922) paaiškinęs tai, kaip “paveikslėlius mūsų vaizduotėje”. Tai - šablonas, trafaretinis, tipinis pavyzdys, stabilus modelis ar elgesio būdas, kuriam trūksta individualumo. Stereotipizavimas Reiškinys, kai identiškos charakteristikos priskiriamos bet kuriam grupės nariui, nepaisant skirtumų tarp grupės narių Išankstinė nuostata- • šiandien suprantama kaip įsitikinimas ir jausmas, kuris parengia tam tikru būdu reaguoti į daiktus, žmones ir įvykius • Išankstinė nuostata apima platų spektrą jausmų: simpatiją- antipatiją, pasitikėjimą- baimę, gėrėjimąsi- pasibjaurėjimą, aukštinimą- panieką, ir t.t. Prietaras (Prejudice - kilęs iš lotyniško žodžio praejudicium) • neigiama nuostata kurios nors socialinės, etninės grupės ar reiškinio atžvilgiu. • tai nepateisinamas negatyvus požiūris į grupę (dažniausiai skirtingą kultūrinę, etninę, tautinę), arba į tos grupės narius. Kaip ir visos nuostatos, taip ir prietarai yra įsitikinimų (dažnai pernelyg apibendrintų ir vadinamų stereotipais), emocijų (priešiškumo, pavydo ar baimės) ir polinkio veikti (diskriminuoti) derinys. Prietarų susiformavimo teorijos • Socioekonominės ir politinės nelygybės teorija • “Realistinė grupių konflikto” teorija. • Stigmos teorija. • “Atpirkimo ožio“ teorija • Autoritarinio tipo asmenybė ir prietarai Socioekonominės ir politinės nelygybės teorija • Pajėgesnis, galingesnis asmuo, jausdamas savo pranašumą, leidžia sau skriausti ir įtakoti silpnesnį. • Tokiam elgesiui reikalingas pasiteisinimas. Geriausiu elgesio paaiškinimu gali tapti neigiama nuostata, turimas stereotipas. “Realistinė grupių konflikto” teorija. • prietarai susiformuoja konfliktinėse situacijose tarp grupių dėl realių problemų Stigmos teorija. • Graikų kalboje žodis stigma tai- įdūrimas, išdagas, ženklas. • E.Goffman stigmą apibrėžia kaip savybę, kuri padaro žmogų kitokį nei visi, žemesnės rūšies, kuri apjuodina ir nuvertina jį, o vietoje įprasto žmogaus, matomas abejotinas asmuo su gėdos dėme. • Stigmos teorija teigia, kad mes priskiriame žmonėms ar žmonių grupei aibę trūkumų pirminio trūkumo pagrindu, t.y. stigmos pagrindu “Atpirkimo ožio“ teorija • Kai susierzinimo ar skausmo priežastis yra nepasiekiama ar neįveikiama, nepasitenkinimas nukreipiamas kitur: ieškome kaltų ir apkaltiname tuos, kurie galbūt to nenusipelno. • Šis reiškinys vadinamas “atpirkimo ožio ieškojimu”, o asmuo ar grupė, į kurią nukreipiamas nepasitenkinimas, vadinama “atpirkimo ožiu”. “Atpirkimo ožio“ teorija (tęsinys) dvi šios teorijos aiškinimo schemos • Frustracija  agresija  perkėlimas (priešiškumas perkeliamas į auką, kuria gali tapti mažuma, ir išreiškiamas kaltinimu). • Asmeniui nepriimtinas blogas elgesys, savybės  gėda, represija (keliantys nerimą ar asmenybei nepriimtini bruožai išstumiami į pasąmonę)  projekcija (kai nesąmoningai savo negatyvius bruožus, elgesio motyvus priskiriame kitiems žmonėms, matome kituose asmenyse). Autoritarinio tipo asmenybė ir prietarai • Dėl baimės ir nesaugumo patiriamo namuose ir šeimoje, gali atsirasti pyktis, kuris virsta agresija, o vėliau būna nukreipiamas į bejėges grupes, įvairias mažumas • Tokie žmonės bijo ir neapkenčia svetimšalių ir visų, kurie nukrypsta nuo grupės standartų. • Jie laikosi griežtų moralinių, religinių ir seksualinių pažiūrų. Konformiškumo ir identifikavimosi svarba prietarų įsitvirtinimui. • Konformiškumas • - mūsų mąstymo ar elgesio priderinimas prie tam tikros grupės normos. • - tai asmeninio elgesio ar nuomonės pakeitimas dėl realios arba įsivaizduojamos pavienio asmens ar grupės įtakos. Identifikacija Šią sąvoką pirmą kartą pavartojo Z.Freud. Identifikacija, tai nesąmoningas žmogaus susitapatinimas su kitu žmogumi, žmonių grupe, pirmavaizdžiu. Kadangi vaikai identifikuojasi su tėvais, nenuostabu, kad psichologinėms nuostatoms, stereotipams ir prietarams būdingas fenomenas, kuris turi didelę istorinę svarbą- tai polinkis užsitęsti. Svarbiausiu prietarų ir stereotipų perėmimo šaltiniu tėvai tėra ankstyvaisiais gyvenimo metais, vėliau tą patirtį panaikinti ar sustiprinti gali mokykla, mokytojai, bažnyčia ar aplinkinė visuomenė PRIETARŲ IR STEREOTIPŲ FORMAVIMOSI KOGNITYVINIAI PAGRINDAI. • Socialinė kategorizacija. • Dichotomija -“mes” ir “jie”. Būdingi du dalykai: • palankumas savo grupei; • “jų” panašumo efektas. • Euristiniai sprendimai - • dažnai kilusias problemas sprendžiame pasiremdami savo ar kitų patirtimi arba pritaikydami paprastas ir praktiškas strategijas, vadinamas euristikomis. Euristiniai sprendimai. • Šis būdas yra priešingybė intensyviam mąstymui, kai į situaciją žvelgiama iš įvairių pusių, įvertinama visa įmanoma informacija, detalizuotai numatomos kiekvieno galimo pasirinkimo pasekmės. • Dažniau remiamės euristikomis esant tam tikroms aplinkybėms: • kai nesuspėjame apdoroti mus užgriuvusio didelio informacijos srauto; • kai neturime laiko atidžiai įsigilinti į problemą ar tam tikrą atvejį; • kai atvejis nėra pakankamai svarbus ir reikšmingas, kad reiktų dėti daugiau pastangų; • kai turime per mažai žinių ar patirties skirtumų įvertinimui. PRIETARŲ IR STEREOTIPŲ FORMAVIMOSI KOGNITYVINIAI PAGRINDAI (tęsinys) Teisingo pasaulio reiškinys. • Žmonės nejaukiai jaučiasi, jei tam tikras elgesys neturi pateisinamos priežasties, todėl dažnai dėl tam tikro savo elgesio apkaltina prietaro aukas. • Jie drąsiai daro prielaidą, kad pasaulis teisingas ir kiekvienam atlyginama už jo darbus: už gėrį- apdovanojama, o už blogį- nubaudžiama. ”Jei žydai istorijos raidoje nuolatos buvo persekiojami, vadinasi jie darė kažką ne taip, nes nuolat užkliūdavo” arba ”jei tie žmonės nori išvengti problemų, kodėl jie…. (nelaiko liežuvio už dantų, eina ten kur jiems nevalia ir t.t.)”. Diskriminacija • tai nacionalinių mažumų žmonių engimas, elementarių žmogaus teisių atėmimas, tyčiojimasis iš jų, persekiojimas ar net kruvinas susidorojimas su jais. • Tačiau tai ne visuomet būna akivaizdus elgesys nukreiptas prieš tam tikrą žmonių grupę ar pavienius jos atstovus. Ypač šiais laikais, kai įstatymai gina įvairias mažumas, diskriminacijos formos tampa labai subtilios ir netiesioginės. Prietarų ir stereotipinių nuostatų sąlygotas priešiškumas. Įvairaus intensyvumo priešiškas elgesys paprastai skirstomas į tris laipsnius: • žodinis atstūmimas, įžeidimas, įskaitant nekalbėjimą; • diskriminacija, įskaitant izoliaciją; • įvairaus laipsnio užpuolimas, bei kūno sužalojimai to žmogaus, kuris priklauso tam tikrai grupei. PRIETARŲ ĮTAKOS MAŽINIMAS Sunkumai neleidžiantys įveikti stereotipų ir prietarų: • išsipildančios pranašystės, kai stereotipai patys save pagrindžia- “kaip šauksi, taip atsilieps”. • žmogaus polinkis pirmiausiai ieškoti informacijos, patvirtinančios jau sudarytus ir turimus stereotipus. • žmonės laikosi tų požiūrių, kurie tenkina pasąmonės poreikius. • Stereotipas gali tarnauti savivertės išlaikymui, dėka jo gali būti patiriamas pranašumo jausmas. Prietarų ir stereotipų poveikio mažinimas ir įveikimas Jei stereotipas įsišaknijęs negiliai, įmanoma, kad keičiantis madai, įsigalint naujoms normoms, išankstinių nuostatų ir prietarų sumažės. • Įstatymai nėra tiesiogiai susiję su prietarais, jų paskirtis sulyginti teises ir mažinti diskriminaciją, o poveikis prietarams tėra šalutinis Prietarų ir stereotipų poveikio mažinimas ir įveikimas(tęsinys) • priverstinis susidūrimas - jo atveju stengiamasi ignoruoti ir nepastebėti to, kas nepatinka ar nemalonu, nesureikšminami neigiami bruožai. • didesniam tarpusavio supratimui atsirasti būtinai reikalingas susidūrimas lygiateisiškoje aplinkoje. • du pagrindiniai stereotipų keitimo būdus: • kuo daugiau informacijos; • kuo daugiau kontaktų - jei individai reikalingi vieni kitiems tam, kad pasiektų savo tikslų, atsiranda bendradarbiavimas, kooperacija kuri išjudina giliai esančias prietaro šaknis. Žiniasklaidos įtaka prietarams ir stereotipams. • Komunikacijos priemonės (netgi mokykliniai vadovėliai), dažnai ilgam įtvirtina teigiamus ar neigiamus stereotipus. • Nuolat poruojami reiškiniai ar žodžiai išmoko žmones pagražintų stereotipų (“juoda yra gražu”, ”mandagus japonas”, “draugiškas amerikonas”). 8 Tema Grupės. Grupė – tai du ar daugiau individų, pasižymintys tam tikrais tarpusavio santykiais, turintys bendrus tikslus ir suvokiantys save kaip grupę. Grupės bruožai: • Socialinė sąveika tarp grupės narių • Stabili struktūra • Bendrų interesų ir tikslų turėjimas • Nariai suvokia save kaip grupę Grupių tipai Formalios grupės sukuriamos specialiai, kad jos nariai siektų tam tikrų tikslų: Komandinės grupės Užduoties grupės Komitetai -Pastovūs -Ad hoc (sukuriami, kad įgyvendintų specialų tikslą) Neformalios grupės atsiranda natūraliai, be specialių vadovybės nurodymų: Interesų grupės Draugystės grupės Jungimosi į grupes priežastys Abipusiai tikslai Siekis apsisaugoti nuo kitų grupių įtakos Socialiniai poreikiai Psichologiniai poreikiai Grupių formavimasis Penkių stadijų modelis: 1) Formavimas (forming) 2) Šturmavimas (storming) 3) Normavimas (norming) 4) Veikla (performing) 5) Išsiskyrimas (adjourning) Ribos tarp atskirų stadijų gali būti nežymios; Grupė tuo pačiu metu gali būti kelios skirtingose stadijose; Skirtingos grupės atskirose stadijose užtrunka skirtingą laiką. Grupės struktūriniai ypatumai Grupės struktūra – tai tarpusavio santykių tarp grupės narių visuma ir grupinio elgesio gairės, kurios užtikrina prognozuojamą ir tvarkingą grupės veiklą. Vaidmenys grupėje Vaidmenys grupėje – tai tipiškas konkrečioje situacijoje žmogų apibūdinantis elgesys. Vaidmens lūkesčiai – elgesys, kurio tikimasi iš žmogaus, turinčio tam tikrą vaidmenį. Vaidmens neaiškumas – tai nežinojimas, ko yra tikimasi iš žmogaus, turinčio tam tikrą vaidmenį. Vaidmenų diferenciacija – tendencija atsirasti specializuotiems vaidmenims grupės vystymosi eigoje: • į užduotį nukreipti vaidmenys; • socioemociniai (į žmones nukreipti) vaidmenys; • į save nukeipti vaidmenys. Grupės struktūriniai ypatumai Grupės normos Grupės normos – tai dažniausiai sutartos neformalios taisyklės, reguliuojančios grupės narių elgesį. Organizacijos taisyklės – formalios ir rašytinės. Grupės normų tipai: • nurodančios normos (kokio elgesio yra tikimasi iš grupės narių); • uždraudžiančios normos (koks grupės narių elgesys yra nepageidautinas). Statusas grupėje Statusas – tai prestižas, socialinė pozicija ar rangas, kuriuos grupei ar individui priskiria kiti. Statuso simboliai – tai individo poziciją organizacijoje atspindintys dalykai. Statuso simbolių atliekamos funkcijos: • Sumažinamas neapibrėžtumas ir palaikoma tvarka, primenant nariams apie jų roles; • Suteikiama informacija, ko galima pasiekti, sėkmingai dirbant; • Stiprinama narių identifikacija su grupe, primenant jiems apie grupės vertybes. Formalus statusas – tai prestižas, sąlygotas formalios pozicijos organizacijoje. Neformalus statusas – tai prestižas, sąlygotas ypatybių, kurios nėra vertinamos formaliai toje organizacijoje. Grupės sutelktumas Grupės sutelktumas – tai jos narių noras priklausyti grupei. Didelio sutelktumo grupėje: • nariai patinka vieni kitiems; • grupės tikslai priimtini jos nariams; • grupės nariai padeda vieni kitiems siekti grupės tikslų. Grupės sutelktumą įtakojantys faktoriai: • patekimo į grupę sudėtingumas; • išorinė grėsmė arba konkurencija; • grupės narių kartu praleidžiamo laiko kiekis; • grupės nedidelis dydis; • grupės sėkmės istorija. Individo veikla grupėje Socialinė fasilitacija – tai tendencija kitų žmonių akivaizdoje geriau atlikti savo veiklą (kai kuriais atvejais – blogiau). Socialinės fasilitacijos stimulo teorija: • kitų žmonių buvimas padidina emocinį susijaudinimą; • emocinis susijaudinimas sukelia dominuojantį atsaką (elgesį); • jei dominuojantis elgesys yra teisingas/tikslus arba gerai išmoktas, atliekama veikla pagerėja; • jei dominuojantis elgesys neteisingas/netikslus, naujas ir menkai įsisavintas, atliekama veikla blogėja. Emocinį susijaudinimą gali sukelti vertinimo nujautimas (baimė būti įvertintu kito asmens). Veiklą įtakoja ne tik stebinčių žmonių buvimas šalia, bet ir kompiuterizuotas veiklos stebėjimas. Veikla kultūriškai homogeniškose ir heterogeniškose grupėse Kultūriškai heterogeniškose grupėse jų nariams reikia laiko prisiderinti prie etninių skirtumų; Grupės nariams išmokus suderinti kultūrinius skirtumus ir atsiriboti nuo skirtumų įtakos darbui, veikla pagerėja, pasiekia ar net viršija homogeniškų grupių veiklą. “Socialinis dykinėjimas” – grupei atliekant sudėtines užduotis pasireiškianti individų tendencija dėti tuo mažiau pastangų, kuo didesnis grupės narių skaičius. Sudėtinės užduotys – tai tokios užduotys, kuriose bendras grupės rezultatas lygus visų grupės narių veiklos sumai. Socialinės įtakos teorija: • Bet kokia socialinė jėga, veikianti grupę, pasiskirsto vienodai grupės nariams; • Kuo didesnė grupė, tuo mažesnė socialinė įtaka tenka vienam jos nariui; • Kuo daugiau grupėje žmonių, tuo mažesnė būtinybė dirbti gerai. “Socialinio dykinėjimo” įveikimo būdai: 1) Kiekvieno grupės nario indėlis į bendrą darbą turi būti išmatuojamas; 2) Darbinės užduotys turi būti įdomios ir suvokiamos kaip svarbios; 3) Individai gali būti skatinami už jų indėlį į grupės veiklą; 4) Nuobaudų už prastą grupės veiklą grėsmė. Konformiškumas Asmenų mąstymo ar elgesio priderinimas prie grupės normos. Priežastys Norminė socialinė įtaka Informacinė socialinė įtaka Kas didina konformiškumą? Grupė atrodo vieninga Grupė yra asmeniui labai patraukli Grupėje yra bent trys žmonės Stimulai yra dviprasmiški Nėra išankstinio apsisprendimo dėl atsakymo Žmogus yra stebimas kitų grupės narių Paklusnumas - normų ir įstatymų laikymasis. Destruktyvus paklusnumas – kai asmuo paklūsta autoritetui, net jei reikalaujamas elgesys prieštarauja jo sąžinei. 1. Kuri iš šių priežasčių nėra tipinė komandinio darbo nesėkmės priežastis? X vadovai nustoja jas kontroliuoti X vadovybės paramos komandai nebuvimas ar stoka 2. Koks yra pirmas analitinio sprendimų priėmimo modelio žingsnis? X problemos nustatymas 3. Kuris iš šių veiksnių nėra bendradarbiavimo sąlyga? X sugebėjimas manipuliuoti 4. _________ nėra tipinė konflikto priežastis X aiškiai nustatytos procedūros 5. ___________ nėra tipinis konflikto sprendimo stilius X altruizmas 6. __________ yra komandos, kurių nariai siekia didinti organizacinių procesų efektyvumą X tobulinimo komandos 7. Tendencija vengti rizikos, kai galimi sprendimai pateikiami akcentuojant galimus laimėjimus, yra X rizikingų sprendimų apipavidalinimas 8. Apsikeitimas informacija tarp to paties lygio struktūrinių organizacijos vienetų yra: X horizontali komunikacija 9. __________ nėra viena iš “smegenų šturmo” taisyklių X kritiškai vertinti išsakytas idėjas 10. Procesas, kurio metu informacija transformuojama taip, kad ją būtų galima perduoti priėmėjui ir jis ją suprastų, vadinamas: X užkodavimu 11. Kurioje grupės vystymosi stadijoje jos nariai vysto artimus ir draugiškus santykius? X normavimo 12. Sprendimų priėmimas, paskirstant juos organizacijoje, yra X įgalintas sprendimų priėmimas 13. Kur dažniausiai atsisėda aukštesnį statusą turintys organizacijos nariai per susirinkimą prie stačiakampio stalo? X stalo gale 14. __________ yra technika, kuomet mažose grupėse pristatomos ir svarstomos idėjos prieš priimant galutinį sprendimą X “nominalių grupių” technika 15. Informacija, perduota vadovo pavaldiniui, yra X komunikacija žemyn 16. Idealus komandos dydis yra __________ narių X 3-4 17. Esant __________ sprendimo stiliui, problemos sprendžiamos kūrybiškai ir novatoriškai X analitiniam 18. Kuris iš šių variantų nesiūlomas, siekiant valdyti vagystes darbe? X vengimas aptarinėti problemą 19. Užduoties grupė yra ________ grupės tipas X formalios 20. Kurį bendravimo stilių apibūdina frazė "Mėgsta gerai argumentuoti ir paaiškinti savo poziciją"? X Reflektuojantis 21. __________ yra komandos, kurios apima darbuotojus iš skirtingų profesinių organizacijos sričių X įvairiafunkcinės komandos 22. Procesas, kurio metu priėmėjas interpretuoja siuntėjo norėtą perduoti žinią, yra: X dekodavimas 23. Kurioje grupės vystymosi stadijoje jos nariai priešinasi lyderių kontrolei ir reiškia priešiškumą? X šturmavimo 24. Frazė “Nariai turi viens kitą papildančius įgūdžius, yra įsipareigoję bendram tikslui ir visi yra už jo pasiekimą atsakingi” apibūdina X komandą 25. Ką bendravimo metu vyrai pabrėžia labiau, nei moterys? X statusą 26. Koks yra paskutinis analitinio sprendimų priėmimo modelio žingsnis? X pasirinkimas 27. __________ grupės vystymosi stadijoje jos nariai dirba kartu ir siekia atlikti užduotį X veiklos 28. Kurį bendravimo stilių apibūdina frazė: "Geriau nepasakys nieko, jei tai gali įžeisti kitą žmogų"? X Taikos teisėją 29. Procesas, kurio metu priėmėjas, gavęs žinią, bendrauja su siuntėju ją tikslindamasis, yra. X grįžtamasis ryšys 30. "Lankymasis savanoriškuose susirinkimuose, dalyvavimas komitetų veikloje " yra X pilietiškumo išraiška

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!