Pagrindinės bendravimo psichologijos temos

Pirmiausia, kai kalbam apie tarpasmeninius santykius, tai galvojam apie bendravimą, kuris susieja bendraujančių asmenybes. Jei mes prašome pardavėjos paduoti mums kepaliuką duonos ar aiškiname policininkui, kodėl viršijome greitį, tai tėra tik formalaus bendravimo pavyzdžiai.
Kitas požymis, vertinant tarpasmeninius santykius, yra jų trukmė, o tiksliau, kartu praleistas laikas. Laikas, kurį savo noru skiriate kitam, rodo tų santykių svarbą. Ir turbūt svarbiausias tarpasmeninių santykių ypatumas - intymumas, t. y. artumas tarp bendraujančių. Artumas tarp žmonių gali būti intelektinis, emocinis ir fizinis. Žmonės gali būti artimi tiek vienu iš šių aspektų, tiek visais.
Taigi tarpasmeninius santykius galime apibūdinti kaip neformalų asmenybių bendravimą, trunkantį trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą ir atspindintį tam tikrą intelektualinį, emocinį ar fizinį bendraujančių artumą.
Psichologijos žodyne (1993) priklausomybė apibrėžiama kaip žmogaus pasikliovimas tuo, kad kitas žmogus arba visuomenė jį rems, juo rūpinsis, pasitikėjimas kitų žmonių sprendimais, nuomone, pritarimas šiems sprendimams ir nuomonėms, jų perėmimas ir nepasitikėjimas savimi. R. Bornstein (1993) išanalizavo egzistuojančius priklausomybės apibrėžimus ir pateikė savąjį – komponentinį. Jo nuomone, priklausomybę nusako keturi komponentai: kognityvus, motyvacinis, afektinis ir elgesio.
Kognetyvus priklausomybės komponentas – tai savęs kaip bejėgio ir neefektyvaus pristatymas, kitus žmones laikant stiprius.
Motyvacinį komponentą sudaro poreikis būti vadovaujamam ir palaikomam kitų.
Afektinis komponentas – tai polinkis tapti nerimastingam, kai reikia elgtis nepriklausomai, ypač jei aplinkoje yra kitų žmonių – vertintojų.
Elgesio komponentas – tai pagalbos, pritarimo poreikis, polinkis pasiduoti įtakai.
Priklausomybė artima tokiems reiškiniams kaip pažeidžiamumas ir prieraišumas.
Asimetrinė priklausomybė
Vienodo apibrėžimo nėra. R Spann ir D. Fisher (1990) apibūdinimu, tai kraštutinė priklausomybė nuo ko nors, kraštutinis dėmesys ne sau. T. Heigan ir S. Kesl (1992) nuomone, asimetrinė priklausomybė – tai nelygybės ir paklusnumo reiškinys. Jos remiasi lyčių skirtumais, tvirtindamos, pavyzdžiui, kad pernelyg didelis moterų jautrumas kitų reikmėms ir yra asimetrinės priklausomybės ir nelygybės pasireiškimas. Heigan ir Kesl tvirtinimu, moterys buvo ir yra auklėjamos atlikti tam tikrą socialinį vaidmenį ir yra atitinkamai auklėjamos.
Asimetrinė priklausomybė gali būti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!