Pagrindiniai bendravimo psichologijos aspektai

Bendravimas- dviejų ar daugiau žmonių sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami įvairūs socialiniai poreikiai.
Bendravimas- pranešimų kūrimo ir perdavimo procesas, komunikavimas.
Betarpiškas (vidinis, dialogas, grupinis, viešas pasisakymas).
Netiesioginis (naudojant tel, internetą, laiškus).
1. Komunikacinis- keitimasis informacija.
2. Interakcinis- tarpusavio sąveika, poveikis, tarpasmeninių santykių formavimasis.
3. Percepcinis- tarpasmeninis suvokimas.
Bendravimo komponentai:
1. Dalyviai- žmonės, susieti tarpasmeniniais santykiai ir atliekantys informacijos siuntėjo ir priėmėjo vaidmenis.
2. Pranešimas
3. Kontekstas:
• Fizinis- bendravimo vieta, aplinkos sąlygos (temperatūra, apšvietimas, triukšmas, galimi atstumai tarp bendraujančių)
• Socialinis- apima bendravimo tikslą ir dalyvių socialinius vaidmenis.
• Istorinis- apima anksčiau susiklosčiusius tarpasmeninius santykius, dalyvių bendravimo istoriją
• Psichologinis- dalyvių nuotaikos, jausmai, su kuriais jie pradeda bendravimą (reikšmingos dalyvių asmenybės savybės)
• Kultūrinis- įsitikinimai, pažiūros, vertybės, religija, papročiai.
Bendravimo lygmenys:
1. Sąmoningas (žinome, ką sakome, darome):
a. Sakome viena, norime pasakyti kitą.
b. Sakome, ka galvojame.
2. Neįsisąmonintas (vyksta pasąmonės lygmenyje).
Bendravimo epizodo etapai:
1. Persijungimas, pasiruošimas bendrauti (susitikimas).
2. Psichologinio kontakto užmezgimas („labas“).
3. Pasikeitimas informacija.
4. Psichologinio kontakto nutraukimas („ate“).
Komunikacijos procesas
S→P
siuntėjas pranešimas priėmėjas
P←S
grįžtamasis ryšys
Kiekvienas pranešimas turi:
• Reikšmę (turinį, idėją).
• Simbolius (verbalinis, neverbalinis bendravimas)
• Kodavimą- dekodavimą (užkoduojame, perduodame, priėmėjas atkoduoja informaciją).
• Formą (sakiniai, vaizdinė medžiaga).
• Kanalą (būdas, kuriuos pranešimas pasiekia priėmėją).
Komunikacinės priėmimo priemonės (ženklų sistema):
• Kalba.
• Optinė ir kinetinė (gestai, mimika- tai skirta akims).
• Paralingvistinė (intonacijos).
• Erdvės ir laiko organizavimas.
• Akių kontaktas.
„Triukšmas“:
• Išorinis (garsai, pasiekiantys mus iš aaplinkos).
• Vidinis (mūsų mintys).
• Semantinis (žodžių dviprasmiškumas, dėl kurių vyksta nesusikalbėjimai).
Komunikacijos procesas:
kontekstas
1 DALYVIS 2 DALYVIS
Komunikacijos procesas vyksta ratu. Siuntėjas užkoduoja savo pranešimą, siunčia kanalu, priėmėjas dekoduoja, supranta jo reikšmę, užkoduoja savo pranešimą, siunčia grįžtamojo ryšio kanalu, pirmasis dalyvis dekoduoja gautą pranešimą, suvokia jo reikšmę, koduoja savo pranešimą...
Pranešimo struktūra:
• Žodžių reikšmė.
• Savęs atskleidimas.
• Santykis.
• Apeliacija.
Bendravimo poreikis:
Žmonės jaučia poreikį bendrauti, nes bendravimas savo ruožtu padeda patenkinti daugelį svarbių poreikių.
Poreikių grupės:
1. Pasikeitimo informacija.
2. Savęs pažinimo.
3. Socialiniai:
• Bendrumo (priklausymo).
• Saugumo.
• Pasiekimų.
• Savęs įvertinimo.
• Savigarbos.
• Savęs atskleidimo.
• Dominavimo, savo galios pajautimo
• Pripažinimo.
• Pranašumo.
• Saviraiškos.
• Prieraišumo ir meilės.
Pagal Verderber ir Verderber (2003) bendraudami žmonės patenkina ppreikius:
1. Bendrauti.
2. Gilinti savivaizdį.
3. Kurti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!