Skurdo lygio raida Lietuvoje

Skurdas yra daugiamatis. Jis pasireiškia labai įvairiais pavidalais, t.y. ne vien lėšų stygiumi, bet ir negalėjimu dalyvauti visuomenės gyvenime. Tai ir nepakankamos pajamos, ir produktyvių išteklių, kuriais galima būti užsitikrinti pragyvenimą, stoka, ir menkas maitinimasis, bloga sveikata, socialinė diskriminacija, atskirtis ir nedarbas, neprieinamas išsilavinimas, benamystė ir pan. Būdinga ir tai, kad skurstantieji nedalyvauja priimant sprendimus socialiniame, kultūriniame, pilietiniame gyvenime.
Nors kiekvienas supranta, kas yra skurdas, tiksliai jį apibrėžti sunku todėl, kad skurdas yra reliatyvus, daugiamatis ir laipsniškas. Kokios gyvenimo sąlygos laikomos skurdžiomis, labai priklauso nuo tuo metu visuomenėje susiklosčiusių socialinių ir ekonominių aplinkybių. Pirma, dėl labai plataus skurdo traktavimo skurstančių skaičius gali būti labai išplėstas. Pavyzdžiui, neretai teigiama, kad dauguma Lietuvos žmonių skursta. Antra, reliatyvus požiūris į skurdą reiškia, kad skurstančiųjų gyvenimo sąlygos lyginamos su neskurstančiųjų, todėl kyla pavojus, jog skurdas gali būti painiojamas su nelygybe.
Svarbu ir skurdo trukmė. Viena yra netekti pajamų keletą mėnesių, tarkime, dėl laikino nedarbo. Visai kas kita – ilgalaikis skurdas dėl menkų pajamų už nekvalifikuotą darbą ir didelio išlaikytinių skaičiaus, nesant adekvačios paramos šeimai sistemos, arba asmens psichinės negalios šalyje, kurioje nesukurta socialinės apsaugos schema tokiems žmonėms. Tai galima sakyti struktūrinis skurdas.
• Pateikti skurdo sampratos istorinę raidą.
• Išanalizuoti skurdo lygį Lietuvoje.
• Išanalizuoti gyvenimo lygį Lietuvoje.
• Paliginti kur skurdas yra didesnis, kaime ar mieste, kokiose socialinėse grupėse.
• Išnagrinėti skurdo skaičiavimo metodus.
• Pateikto skurdo mažinimo strategiją.
Skurdo sampratos istorinė raida.
Vienas iš skurdo tyrimo pradininkų B. S Rowntree 1901 m. Anglijoje rašė, kad šeimos laikomos skurstančiomis, kai jų pajamos yra nepakankamos „įsigyti minimumą reikmenų paprasčiausio fizinio produktyvumo išlaikymui“. Toms reikmėms patenkinti reikalingas maistas, pastogė, rūbai ir pan. Tokį skurdo supratimą lėmė tuometinis ekonominis poreikis daugiausia paprastai fizinei darbo jėgai. Buvo svarbu, kad vartojimas palaikytų asmens sugebėjimą dirbti tokį darbą. Egzistencinio minimumo idėja patraukli labai ribotų reikmių sąrašu, o todėl ir ribotų kišimusi į socialines struktūrines reformas, suderinamumu su individualistine pasaulėžiūra.
Egzistencinio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!