Pilietinė visuomenė ir jos raida Lietuvoje

Socialinio kismo Lietuvos visuomenėje studijos būtų neįmanomos be pilietinės visuomenės analizės. Pilietinė visuomenė, suprantama kaip “savanoriškų, nevyriausybinių ir tiesiogiai nuo valdžios nepriklausomų formalių ir neformalių piliečių grupių, institucijų ir (jų) asociacijų visuma bei normatyvinį tokią visumą reguliuojančių nuostatų karkasas”[1] yra reikšminga vykusių ir vykstančių pokyčių varomoji jėga. “Dainuojančios revoliucijos” metais ji buvo pagrindinis pokyčių subjektas.
Antravertus, iš to, ką apie savo organizacijų veiklą, sąlygas veikti ir apie viešąją nuomonę NVO atžvilgiu kalba patys NVO nariai, matyti, jog prielaida apie pilietinę visuomenę kaip socialinę atskirtį nėra absoliučiai klaidinga.
Interpretuojant turimus duomenis apie NVO veiklą Lietuvoje, pilietinės visuomenės NVO sektoriaus struktūrinis panašumas su tradiciškai laikomomis stipriomis pilietinėmis visuomenėmis Norvegijoje ir Švedijoje yra akivaizdus[3]. Tačiau pokomunistinės visuomenės narių socialinė patirtis keičia pilietinės visuomenės sampratą: pilietiškumas mūsuose dažnai suvokiamas kaip asmens individualus santykis su valstybe, bendruomeniškumą kaip vertybę paliekant antrame plane.
Kitas įdomus pilietinės visuomenės analizės aspektas yra jos raida. Pilietinė visuomenė gali būti analizuojama kaip ‘įžengusi’ (arba jau "bežengianti") į kokybiškai naują raidos etapą, kai ankstesnių komunistinės visuomenės realijų patirtis yra derinama su naujais veiklos modeliais. Nors turimi empiriniai duomenys neįrodo šios prielaidos, tačiau kai kurie pilietinės visuomenės veiklos aspektai leidžia nagrinėti šią problemą.
1) pilietinės visuomenės ir socialinės atskirtis;
2) pilietinės visuomenės raida;

Pilietinė visuomenė ir socialinė atskirtis
Pilietinė visuomenė (tiksliau - tik NVO sektorius, atmetant neformalias organizacijas, žiniasklaidą, mokslo įstaigas ir pan.) Lietuvoje daugiausiai dėmesio skiria socialinei atskirčiai.
Apie kitas pilietinės visuomenės institucijas tokias kaip bažnyčios, laisvi universitetai, nepriklausoma žiniasklaida ir neformalios rganizacijos[4] išsamių tyrimų (per pilietinės visuomenės prizmę) nėra atlikta. Todėl visi samprotavimai apie pilietinę visuomenę yra paremti būtent NVO tyrimo duomenimis ir taikoma konkrečiai NVO sektoriaus veiklai aptarti.
Socialinę atskirtį galima pibrėžti kaip “pilietinių teisių, įskaitant politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, netolygaus pasiskirstymo ir paskirstymo išraišką”[5]. Taip apibrėžiamą socialinę atskirtį turėtų reguliuoti valstybė.Tačiau panašu, jog iš dalies tokią inciatyvą yra perėmusi pilietinė visuomenė.
Nuomonę, jog pilietinė visuomenė yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!