Mirties sociologija: mirties kultūra ir jos kaita Lietuvoje

Lietuvių senovės mirties kultūra remiasi anuometine religija- pagonybe. Religija lemdavo ne tik atliekamus darbus, bet buvo ir neatsiejama viso likusio gyvenimo dalis. Kadangi pagonybė buvo politeistinė religija, tai kiekviena žmogaus gyvenimo sritis turėjo savo dievus ir deives. Mirties deivė buvo Giltinė, kuri atsirado ankstyvosios gimininės santvarkos laikais. Iš pradžių vaizduota kaip pelėda, vėliau Giltinė apibūdinama kaip liesa aukšta moteris mėlynu veidu bei baltais plaukais. Senovės lietuviai tikėdavo, jog gyvūnai gali jausti jos buvimą sodyboje. Jei namie braškėdavo durys, sienos – taip pat buvo manoma, jog svečiuojasi nelauktoji viešnia. Ji turėdavusi pati nuspręsti, kada žmogui ateina laikas pasitraukti iš gyvųjų pasaulio. Kai tas laikas ateidavo, Giltinė atsistodavo galvūgalyje ir numarindavo žmogų savo nuodinguoju liežuviu. Taip atsirado paprotys i mirusiojo karstą dėti žirkles, kad būtų galima nukirpti mirties deivei liežuvį ir nustotų mirti kiti žmonės.
Mirties ir mirimo sociologija (tam tikruose šaltiniuose kartais įvardinama kaip „sociologinė tanatologija“) – sociologijos šaka tyrinėjanti mirties socialinius aspektus (mirties socialines funkcijas, tipus, būdus, rizikas, galvojimo būdus apie mirtį ir mirimą, mirimo etapus, socialinių institucijų požiūrius į mirtį, socializacija mirčiai, laidojimo papročius laiko ir teritorijos požiūriu ir pan.) taikant sociologijos teorijas ir tyrimo metodus. Pasaulyje nėra visuomenės be savojo požiūrio į mirtį. Visuomenės yra skirtingos, todėl požiūriai į mirtį yra skirtingi.
Šios esė tikslas - išsiaiškinti mirties būdus, tradicijas, priežastis, funkcijas, savižudybės priežastis.
1.Išanalizuoti kokie veiksniai turi įtakos savižudybei.
2.Išanalizuoti kokie yra mirties būdai ir stadijos.
3.Išanalizuoti mirties priežastis.
Biologinė mirtis - tai kiekvieno organizmo galutinė fazė. Organizme vykstant gyvybinės veiklos procesams, ląstelės nuolat žūsta, tačiau jų vietą pakeičia naujos. Mirtis ištinka, kai sutrinka darni organizmo arba organizmo ir aplinkos apykaita. Mirtis – negrįžtama žmogaus organizmo kaip visumos žūtis bet kuriuo metu po gimimo. Ląstelės nebeatsigauna, cheminiai procesai vyksta netvarkingai, ląstelės pradeda virškinti save ir irti. Negrįžtamai nutrūksta smegenų veikla.
Socialinė mirtis. Bendradarbiavimo su skirtingais mirimo ir mirties būdais organizavimas. Ligoninėse socialinė mirtis, skirtingai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!