Sociologijos mokslo raida Lietuvoje

Sociologijos tapimu mokslu apie visuomenę, jos grupes ir žmogų, kelias buvo ilgas, siekiantis tuos laikus, kai pradėti stebėti ir analizuoti elementariausi žmogaus visuomenės elgesio pasireiškimai.
Visuomenės studijų pradmenų randama dar senovės graikų laikais. Graikų filosofai tyrinėjo pasaulio sandarą ir empirinius faktus. Vėliau buvo labiau atsigręžiama į patį žmogų. Sociologijos mokslo susiformavimui taip pat yra vertinga socialinės minties viduramžiais raida. Jau XVII a. “socialinės fizikos“ (kaip pirmiausiai buvo vadinama sociologija) teorija, šryškėja požiūris į visuomenę kaip sistemą. To laikmečio socialiniai filosofai vertina visuomenę kaip gamtos dalį (Hobso „natūralioji teisė“). XVII a. Niutono fizikos ir Renesanso amžius, lygino visuomenę su mašina, kurios kiekvienas sraigtelis atlieka savo darbą (taip traktuotas ir darbo pasidalijimas, visuomeniniai santykiai, sąveika). XIX a. socialiniai mąstytojai ūkinį – ekonominį gyvenimą vertino atsietai nuo politikos. Sociologija kaip savarankiškas mokslas apie visuomenę kaip sistemą, apie jos elementų – socialinių institutų – vystymąsi ir funkcionavimą iš esmės susiformavo XIX a. viduryje.
Lietuvos sociologijos istorija nėra tolydi, tai tarsi ištisinė kokių nors teorijų ar tyrimo mokyklų tąsa ar nepertraukiamas procesas. Dėl politinių, socialinių kataklizmų bei nepalankių realijų, sociologija, kaip ir kitos Lietuvos kultūros šakos, negalėjo vystytis natūraliai, tolydžiai perimdama savo šakos pasiekimus, paveldą bei toliau jį plėtodama. Nėra atlikta ir labai išsamių tyrimų ir aprašymų, nuosekliai apibūdinančių sociologijos raidą Lietuvoje. Todėl darbe bandysiu apibūdinti Lietuvos sociologijos raidą bei pokyčius pradedant tarpukario laikotarpiu ir baigiant XX a. paskutiniuoju dešimtmečiu, taip pat aptarsiu keletą Lietuvos sociologijos pradininikus, jų biografiją ir nuopelnus sociologijos mokslui.
1. Sociologija tarpukario Lietuvoje.
1918-1940 m. Nepriklausomos Lietuvos kūrimasis žadino daugybę intelektualinės veiklos krypčių, būtinų visuomeninio gyvenimo pokyčiams, ūkio reformoms pagrįsti bei apmąstyti. Būtent šie pokyčiai suaktyvino socialinės minties eigą, visuomeninių problemų aptarimą bei teorinius samprotavimus. Kadangi profesionalių visuomenės tyrinėtojų tuo laiku nebuvo, žmonių socialinės gyvensenos vaizdą pateikdavo intelektualai, turintys tik sociologo orientaciją, kurios nors srities praktikai.
Įvairūs visuomeniniai judėjimai sudarė socialinės minties ir sociologinių tekstų atsiradimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!