Sociologijos tapimu mokslu apie visuomenę, jos grupes ir žmogų kelias buvo ilgas, siekiantis tuos laikus, kai pradėti stebėti ir analizuoti elementariausi žmogaus visuomeninio elgesio pasireiškimai. Visuomenės studijų pradmenų randama dar senovės graikų laikais.
Nuo ankstyviausių žmonijos mąstymo laikų – graikų filosofijos, prasideda visos filosofijos kryptys, kadangi Graikijos palanki geografinė padėtis, palyginti aukštai išvystyta ekonomika, politinė Graikijos struktūra – pati demokratiškiausia vergovinės demokratijos forma - kuri sudarė sąlygas vystytis oratoriniam ir kitiems menams. Nors pirmosios filosofijos mokyklos tyrinėjo pasaulio sandarą ir empirinius faktus, tačiau jie jau bandė paaiškinti ir tokius reiškinius, kaip žaibą, vaivorykštę. Veliau, plečiantis pasaulio ir žmogų supančios aplinkos sampratai labiau buvo atsigręžta ir į patį žmogų.
Socialinių mokslų, kurių tyrimo dalykas yra visuomenės gyvenimas, raidai visų pirma įtaką daro socialiniai poreikiai, sprendžiant socialinių sistemų problemas, socialinio gyvenimo įvairovė, visuomeninio gyvenimo bendruomeniškumas, taip pat bendras mokslų, ypač tiksliųjų ir gamtos, išsivystymo lygis skatino ir sociologijos, kaip savarankiško mokslo apie visuomenę, atsiradimą.
Sociologijos formavimosi atveju šių prielaidų ištakos glūdi Renesanso epochoje ir Prancūzijos didžiosios revoliucijos, kuri tapo žmonių civilizacijos pagrindiniu posūkiu, istoriniuose įvykiuose.
Renesanso epochoje yra daug puikių mąstytojų : Š.L.Monteskjė, Ž.Ž. Ruso, A.R.Tiurgo, Ž.A. de Kondorsė ir kiti, kurių kūriniai tapo esminiu būsimo sociologijos mokslo pamatu. Išskirtinis vaidmuo čia tenka Š.L. Monteskjė, kurio veikalą „Apie įstatymų dvasią“ socialiniai tyrinėtojai buvo linkę traktuoti kaip sociologinį, o patį Š.L.Monteskjė – kaip vieną iš socioliginės doktrinos pradininkų.
Savo moksliniuose ieškojimuose Š.L. Monteskjė ypatingą dėmesį skyrė politinėms visuomenės gyvenimo problemoms, todėl visiškai pagrįstai jį būtų galima laikyti vienu iš politinės sociologijos pradininkų. Ypatingai svarbi jo idėja, susijusi su valdžios paskirstymo ir trijų valdymo būdų principu. Pastarieji tapo buržuazinių-demokratinių valstybių politinės sandaros pagrindu.
Noras suprasti ir pagrįsti visuomenės sandarą, taip pat – žmonių socialinio gyvenimo formavimo būdus ir principus, domino mąstytojus ir filosofus dar žmonijos dvasinės raidos pradžioje. Antikinėje Graikijoje pakankamai tiksliai ir giliai šią misiją vykdė Aristotelis, savo samprotavimus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!