Sociologijos analizės lygmenys, sociologijos funkcijos

Akademija, 2005
Sociologinės analizės lygmenys
Sociologija, kaip ir kiti mokslai, turi savo struktūrą bei veiklos sferas. Išskiriami šie sociologijos mokslo lygiai:
1. Fundamentinių tyrimų lygis: užduotis - mokslinių žinių kaupimas ir sisteminimas atskleidžiant sociologijos dėsningumus bei principus.
2. Taikomųjų tyrimų lygis: užduotis - aktualių problemų, turinčių pritaikymą praktikoje, tyrimas.
3. Socialinė inžinerija: užduotis- mokslinių žinių praktinio taikymo lygis naudojant įvairias technines priemones ir tobulinant technologijas.
Vadovaujantis šiais mokslo lygiais sociologija skirstoma į teorinę, taikomąją ir socialinę inžineriją. Sociologija dar skirstoma į mikrosociologiją ir makrosociologiją.
Makrosociologija tiria platesnio masto socialines sistemas (pvz., kapitalizmą) ir istoriškai ilgalaikius procesus (pvz., religijas, judėjimus).
Mikrosociologija - tiria kasdieninį žmonių elgesį, jų tarpusavio sąveiką (t.y. tiria žmonių požiūrį į konkrečius reiškinius, pvz., valdžios veiksmus ir pan.). Pavyzdžiui, vadovo ir pavaldinio santykių tyrimas yra mikrosociologinė analizė, kadangi apima iš esmės tik individų santykius. Tuo tarpu organizacinių charakteristikų tyrimas (vadovavimo principai, specializacija, keliami tikslai) yra makrosociologinės analizės objektas, nes tiria ne tik individus, bet ir visuomeninę struktūrą.
Žinoma, sunku analizuoti vieną lygį atskirai nuo kitų (pvz., analizuoti visuomenės problemas nesiejant jų su atskiromis socialinėmis grupėmis ar asmenimis: studentais, pensininkais, invalidais ir kt.). Tuo tarpu organizacinių charakteristikų tyrimas (pvz., vadovavimo principai, specializacija, tikslai) - tai jau makroanalizė, nes tiriami jau ne individai, o visuomenės struktūra. Taigi norint atlikti išsamų tyrimą reikia tirti abiem analizės aspektais.
Suprantama, kad minėti analizės lygiai išskirti sąlygiškai. Kasdieninis žmonių elgesys vyksta konkrečių socialinių sistemų, struktūrų ir institutų rėmuose. Taigi šiuo požiūriu skiriami keturi sociologinės analizės lygiai: tarpasmeninis, grupinis, visuomenės ir pasaulinės sistemos.
• Tarpasmenis lygis skirtas dviejų ar daugiau žmonių socialinių ryšių analizei.
• Grupės - tai aukštesnio lygio analizė, kuri tiria santykius grupėje ir grupėse.
• Visuomeninės analizės lygis skirtas bendruomenių ir visuomenių tyrimui.
• Pasaulinės sistemos - tiria žmonių veiklą kaip pasaulinę sistemą.
Analizės lygių ryšiai. Geriau suvokti ir išnaudoti sociologijos analizės lygius padeda mokslinio pažinimo teorija. Kiekvieno mokslo pagrindas yra pažinimas, tyrinėjimas. Sociologijoje, kaip ir kituose...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!