R.K. Mertonas "Mokslo sociologija: teoretiniai ir empyriniai tyrimai"

Šiame darbe noriu pristatyti mokslo sociologijos tėvu vadinamo Roberto Kingo Mertono novatorišką „The Sociology of Science: theoretical and Empirical Investigations“ veikalą.
Gimė Meyer R. Schkolnick liepos 4, 1910m., augo skurdžiame Pietų Filadelfijos kvartale, tačiau laimėjęs stipendiją į Temples Universitetą savo pavardę suamerikietino. Savo karjerą kaip sociologas R. K. Mertonas pradėjo 1940m. Jis yra autorius, taip pat bendraautorius bei redaktorius daugiau nei 20-ties knygų ir 200mokslinių straipsnių. Daugiau nei 20 universitetų jam suteikė garbės vardą. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis dirbo Kolumbijos universitete, čia įkūrė Taikomų Socialinių Tyrimų Institutą. Mirė būdamas 92 metų – 2002m.
R. K. Mertono indėlis į sociologijos mokslą yra tai, kad jis savo darbuose apžvelgdamas psichosocialines jėgas formuojančias mokslą, įtvirtino mokslo sociologiją kaip mokslinę discipliną.
Mokslo sociologiją galima apibrėžti kaip struktūrinę mokslotyros dalį, kuri yra orientuota į vertinimą ne tik mokslininkų darbų, mokslo vertybių, bet ir į mokslo ir visuomenės, mokslininkų tarpusavio vertinimą bei mokslinių mokyklų raidos problematiką.
Šiame darbe noriu pristatyti, mano manymu, svarbiausius knygos akcentus, t.y. Mokslo Etoso klausimą, Mato efektą (Matthew effect) moksle, Prioritetų teikimo, t.y. pripažinimo problematiką, bei kai kuriuos mokslą įtakojančius veiksnius.
MOKSLO ETOSAS
Mokslo etosas yra suprantamas ne kaip pavienio asmens moralė, o kaip mokslininkų bendrijos apskritai ar kurios nors jų grupės elgesio normos, kurias sąlygoja jų nuostatos ir mąstymo ypatumai. Mokslo etosas derina vertybes ir normas, kurių paisyti turi mokslininkas. Normos dažnai suvokiamos intuityviai, kaip iš tradicijos einantis elgesio kodeksas. Normos gali būti išreikštos preskripcijų (t.y. nurodymų), proskripcijų (t.y. draudimų), preferencijų ir leidimų (1ermisimų) formomis, kurias legitimizuoja būtent mūsų vertybių sistema.[1: 269]
Prof. V. Žulio pastebėjimu, Lietuva neturi senos ir nenutrūkstančios mokslinių tyrinėjimų tradicijos ir beveik neturi mokslo filosofų bei sociologų, kurie galėtų mokslo normų tradiciją vertinti ir prižiūrėti. Prabilti apie mokslo etosą, anot profesoriaus, ypač skatina ne visai normali padėtis kai kuriuose mokslo kolektyvuose, kur pasitaiko apkalbų, pataikavimo, „savųjų“ gynimo, nesveikų ambicijų, karjerizmo ir kitų panašių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!