Mokslo samprata. Tyrimai

MOKSLAS – tokia žmonių veikla, kuri papildo sistemizuotą informaciją apie mums suprantantį pasaulį, todėl mokslinio darbo tikslas naujais faktais papildyti turimas žinias.
Bandant apibūdinti mokslą kaip reiškinį jį galima traktuoti, kaip tokią žmonių veiklą, kurios pagrindinė funkcija gauti ir teoriškai susiteminti objektyvias žinias apie tikrovę. Mokslas yra ne tik faktų sankaupa. Kad mokslo rezultatus galima panaudoti jie turi būti grupuojami, lyginamasis ir t.t.
Tyrimo metodas – tai mokslo taktika, kur galima patikrinti ar tiesiogiai priimtas sprendimas, o mokslo strategija tai problemų, kurios reikia spręsti pasirinkimas. Socialiniuose moksluose sunku įžvelgti bendrus dėsningumus, nes nėra aiškios metodologijos, kaip tirti visuomenę, kaip pažinti žmogaus elgesį. Kiekvienas tyrimas turi savo logiką remiasi savais konkrečiais faktais, nesant bendros teorijos tyrėjas gali savaip interpretuoti tyrimo duomenys.
• Determinizmo – ji teigia, kad viskas kas vyksta turi priežastį ir mokslas tikisi, kad šiuos priežastinius reiškinius ryšius galima išaiškinti ir suprasti. Pagrindinis mokslininko tikslas turėtų būti siejamos su nauju dėsniu galinčiu paaiškinti tikrovės reiškinius formulavimu.
• Empirizmas – esmė yra ta, kad patikimos žinios kyla potyrius.
• Konkretumas – tiriamus reiškinius reikia paaiškinti trumpai ir aiškiai.
• Apibendrinimas – reikia laikytis nuomonės, kad pradėjus nuo konkrečių atvejų stebėjimo ir išsamiai juos išnagrinėjus galima daryti apibendrinimus.
Mokslo funkcijos:
• Problemų bei probleminių klausimų ieškojimo.
• Naujų faktų kaupimas.
• Apibendrinimo paieška.
• Technologinė funkcija.
• Istorinių duomenųrinkimo.
• Administracija.
• Straipsnių publikavimo.
Mokslo klasifikacija:
• Fundamentalieji tyrimai – skirti teorinėms mokslo problemoms nagrinėti.
• Taikomųjų tyrimų tikslas tobulinti konkrečius procesus, technologiją.
Kasdieninis ir mokslinis žinojimas, ne visos žinios yra mokslinės.
Mokslinis pažinimas – nuo kasdieninio skiriasi tuo, jog tai nėra paprasta žinių sankaupa, o jų sistema.
Kasdieninio pažinimo klaidos:
• Netikslus stebėjimas – mokslinis stebėjimas yra sąmoninga veikla ir klaidos galimybė, sumažina išankstinius numatymas ką stebėti.
• Per didelė generalizacija – apibendrinimas.
• Atrankinis stebėjimas – pastebi tik tie dalykai, kurie patvirtina taisyklę.
• Sukurta informacija. Kartais ignoruojami dalykai, kurie prieštarauja taisyklėms ir sukuriama informacija, kuri šį prieštaravimą patvirtina.
• Nelogiškas samprotavimas.
• Egodalyvavimas –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!