Skurdo samprata, priežastys bei riba

Pastarasis dešimtmetis Lietuvos kaimui buvo nelengvas: vyraujantis smulkus ūkis, žemas darbo našumas, dideli valstybės įsiskolinimai žemdirbiams, užsitęsusi agrarinė reforma, nepakankamai išvystyta kaimo socialinė infrastruktūra, neaiški kaimo ateities perspektyva. Pastarieji veiksniai nepalankiai atsiliepė ekonominei ir socialinei kaimo gyventojų būklei: sumažėjo užimtumas, išaugo nedarbas, smuko gyvenimo lygis, pablogėjo demografiniai rodikliai, prastėjo sąlygos švietimo, sveikatos apsaugos, laisvalaikio, kultūros srityse, išaugo nusikalstamumas. Nuo 1993 m. pradžios, pradėjus reformas žemės ūkyje, gyventojų skaičius kaime pradėjo didėti, nes dalis miesto gyventojų, atgavusių tėvų ar giminaičių žemę, sugrįžo į kaimą. Tačiau dėl nepasisekusio ūkininkavimo, sunkaus darbo kaime, užsitęsusio žemės grąžinimo ar kitų priežasčių, dalis buvusių miestiečių vėl grįžo į miestą. Statistikos departamento duomenimis, 2003 m. kaimo vietovėse gyveno 1145,3 tūkst. žmonių, iš jų 554,0 tūkst. vyrų ir 591,3 tūkst. moterų.
Lietuvai tapus ES nare, padidėjo kaimo gyventojų užimtumas ne žemės ūkio sektoriuose, išaugo pajamos ir galimybė patenkinti fiziologinius ir dvasinius poreikius. Tačiau silpniausios visuomenės grupės net ir ekonominio augimo metais nesugeba pasinaudoti šio augimo rezultatais. Dalis skurstančiųjų dėl nesugebėjimo patenkinti savo poreikius patiria įtampą ir panaudoja ją kaip varomąją jėgą dirbti ir padidinti materialinę gerovę, o kiti nesiima aktyvių veiksmų įtampai sumažinti ir susitaiko su ja, tenkindamiesi pašalpomis. Valstybė susiduria su veiksmingų skurdo mažinimo priemonių taikymo problema, netikslingu socialinių išmokų panaudojimu, o visuomenė – su nenorinčiųjų arba dėl objektyvių priežasčių negalinčiųjų užsidirbti pragyvenimui išlaikymo našta.
Kadangi skurdas tampa vis aktualesne problema Lietuvoje, o taip pat ir kaime, reikėtų stengtis šią problemą spręsti ir kalbėti apie ją atvirai.
Darbo objektas – skurdo apraiškosLietuvos kaime.
Darbo tikslas – nustatyti skurdo aktualumą kaime.
4. Nustatyti pagrindines skurdo ribas;
5. Pateikti skurdo mažinimo priemones.
Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, lyginamoji analizė.
Hipotezė – skurdas yra aktuali problema šių dienų kaimo ir miesto žmogui.
1. SKURDO SAMPRATA
1.1 Skurdo sampratos raida
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje 1990 metais socialinės apsaugos sferoje buvo vartojama vos ne vienintele su skurdu siejama sąvoka - minimalus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!