Mirties bausmė ir jos vieta bausmių sistemoje

Senovės laikais mirties bausmė dažniausiai buvo nukryžiavimas. Nukryžiuotas žmogus mirdavo nuo išsekimo, jam plyšdavo širdis arba jis uždusdavo nuo skausmo, nes kojos buvo traiškomos geležiniu vėzdu. 519 m. pr. Kr. Persijos karalius Darijus Babilone nubaudė nukryžiavimu tris tūkstančius savo politinių priešų. Jau IV a. imperatorius Konstantinas Romos imperijoje panaikino nukryžiavimą, bet Japonijoje nusikaltėlius kryžiuodavo iki pat XX amžiaus.
Mirties bausmė buvo vykdoma ir kitais būdais: negyvai užmėtydavo akmenimis, nukirsdavo galvą, sudegindavo gyvą, pakardavo, gyvą sušerdavo laukiniams žvėrims, suplėšydavo į gabalus pririšę prie arklių, kuriuos paleisdavo į priešingas puses, numesdavo nuo uolų, paskandindavo, ketvirčiuodavo. Nusikaltėliai dar buvo kariami ir prismaugti ketvirčiuojami, paskui dar gyviems išversdavo vidurius ir jų pačių akivaizdoje sudegindavo; nukirsdavo galvą, o kūną sukapodavo į keturias dalis. Daugelis šių bausmių buvo vykdomos viešai.
XVIII a. Didžiojoje Britanijoje žmonės buvo kariami už 200 įvairių nusikaltimų. 1957 m. Didžiosios Britanijos vyriausybė nustatė, kad pakorimu baudžiama tik už žmogžudystes sunkinančiomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, policijos pareigūnų nužudymą, dviejų ar daugiau žmonių nužudymą, užmušimą vykdant apiplėšimą, be to, ginklų ir sprogmenų panaudojimą). 1965 m. po karštų ginčų mirties bausmės skyrimas sustabdytas penkerių metų bandomajam laikotarpiui. 1970 m. mirties bausmė buvo panaikinta visam laikui.
Vienas pagrindinių ir visuotinai pripažintų baudžiamosios teisės principų yra atsakomybės neišvengiamumo principas. Jis reiškia, kad kiekvienas padaręs nusikaltimą asmuo turi sulaukti bausmės arba kitokių baudžiamojo teisinio poveikio priemonių, kurias numato baudžiamasis įstatymas.
Bausmė yra vienas iš dorovinio auklėjimo metodų, kuriuo siekiama koreguoti netinkamą asmens elgesį. Metodo esmė – asmens nubaudimas, t.y. negatyvių poveikio priemonių taikymas, taip atgrasant jį ir kitus asmenis nuo vėlesnių nepageidaujamo elgesio apraiškų. Tuo baudomo metodas iš esmės skiriasi nuo skatinimo metodo, kuriuo teigiamai besielgiančiam asmeniui suteikiamos tam tikros teisės arba privilegijos, taip skatinant jį ir toliau elgtis teisėtai.
1) bausmė turi būti lydima skausmo arba kitokių pasekmių, kurios paprastai laikomos nemaloniomis;
2) ji turi būti skirta už teisės normų pažeidimus;
3) bausmė turi būti taikoma...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!