Nusikaltimų ir skiriamų bausmių analizė pagal E. Durkheimo teoriją

Pasaulyje nėra tokios šalies, kurioje neegzistuotų nusikaltimai. Pradedant smulkiomis vagystėmis ir baigiant žiauriausiais, suplanuotais nužudymais. Už kiekvieną nusikaltimą, atitinkamai pagal jo pobūdį ir žiaurumo laipsnį, taikomos skirtingos bausmės. Savaime suprantama, jog už tokį patį nusikaltimą skirtingose šalyse bausmės taip pat gali skirtis. Žiauriausia yra mirties bausmė, kuri buvo taikoma nuo neatmenamų laikų, dabar daugumoje šalių jau panaikinta įstatymiškai arba tiesiog netaikoma. Nusikalstamumas egzistavo nuo pat žmonijos atsiradimo, jis neišvengiamas ir neištrinamas iš visuomenių kasdienio gyvenimo.
Neseniai periodinėje spaudoje netyčia mano akys užkliuvo už straipsnio apie žiauriai nužudytą devynmetę mergaitę. Panašių žiaurių straipsnių ir pranešimų per televiziją perskaitome, pamatome ir išgirstame kasdien. Ir nebūtinai žiaurių, o visokio tipo nusikaltimų, vieni iš jų labiau sukrečia ir atkreipia dėmesį į save, kiti – mažiau.
Pateikti atsakymams pasirinkau sociologijoje gerai žinomą autorių Emilį Diurkheimą. Jo teorijoje plačiai domimasi nusižengimu ir bausme, o taip pat kas lemia jog vienoks ar kitoks veiksmas yra vadinamas nusikaltimu.
Anot E.Diurkheimo „nusižengimas – tai veiksmas, žeidžiantis tam tikrus kolektyvinius jausmus, pasižyminčius energija ir ryškumu, todėl nusižengimu ar nusikaltimu bus laikomas tas elgesys, kuris kolektyvinėje sąmonėje sukels didesnę ar mažesnę emocinę reakciją“ (Vylius Leonavičius, Zenonas Norkus, Artūras Tereškinas, Sociologijos teorijos, 64 psl.) Vadinasi tai kaip mes reaguojame į nusikaltimus tėra tam tikro laipsnio kolektyvinės sąmonės sudirginimas. Vieni nusikaltimai labiau žeidžia kiti – mažiau, todėl ir reakcija atitinkamai svyruoja. Juk į paprastą smulkią vagystę mes reaguojame kur kas silpniau, nei i kito asmens tyčinį sužalojimą ar pan. Taigi įvade mano minėtas atvejis apie nužudytą mergaitę ir visuomenėje kilusi nuostabos, gailesčio ir tam tikra prasme pasibjaurėjimo (pasibjaurėjimo tuo asmeniu, kuris kaltas dėl žmogžudystės) banga – tėra ne kas kita, o kolektyvinės sąmonės reakcija.
Į klausimą nuo ko priklauso reakcijos stiprumas, manau atsakymą galime rasti E.Diurkheimo svarstymuose apie normalumą ir patologiją. Čia autorius teigia, kad tam jog faktas butų laikomas normaliu jis turi būti nagrinėjamas pagal tris...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!