E. Durkheimo socialinė teorija

Durkheimas veikale apie „Apie visuomeninio darbo pasidalijimą“ pateikia savo bendruosius visuomenių teorijos ir jų evoliucijos teorijos pagrindus. Darbo pasidalijimas sukuria socialininį solidarumą, ryšį tarp žmonių. Durkheimas išskyrė dvi solidarumo rūšis, pagal kurias galima spręsti apie visuomenę: “mechaninis” ir “organinis” solidarumas.
Ankstesnėse visuomenėse, kuriose darbo pasidalijimas buvo menkai išsivystęs, vyravo “mechaninis” solidarumas. Visuomenės narius siejo “kolektyvinė sąmonė”, tai yra bendri papročiai, moralės normos, religija. O šiuolaikinėse visuomenėse vyrauja “organinis” solidarumas, kuomet individai tampa tarpusavyje priklausomi vieni nuo kitų dėl darbo pasidalijimo. Darbo pasidalijimas yra vienas būdingiausių šiuolaikinių, modernių visuomenių bruožas.
Durkheimas teigia, kad perėjimą nuo mechaninio solidarumo prie organinio geriausiai pavaizduoja įstatymų sistemų raida. Visuomenėse, kuriose dominuoja mechaninis solidarumas, didžiąją teisės normų dalį sudaro baudžiamosios teisės normos – represyviosios sankcijos. Tai rodo, kad stipriai vyrauja kolektyviniai moraliniai įsitikinimai, Durkheimo vadinama “kolektyvinė sąžinė”. Šiose visuomenėse svarbiausia yra religija, o religijos normų pažeidimai yra patys baisiausi ir griežčiausiai už juos baudžiami. Vėlesnėse visuomenėse, kuriose vyrauja organinis solidarumas, represyvūs įstatymai silpnėja, svarbiausi tampa restituciniai, kurie nenaikina, o atkuria padėtį, kuri buvo prieš nusikalstant, taip pat visiškai apibrėžia kiekvieno individo pareigas ir bausmes, kurios bus įvykdytos, jei nebus laikomasi pareigų. Bet visiškai represinis įstatymas neišnyksta, nes išlieka nusikaltimai, kaip žmogžudystė, už kuriuos reikia bausti. Sudetingėjantis darbo pasidalijimas, kolektyvinių įsitikinimų reikšmės mažėjimas ir restitucinio įstatymo įsigalėjimas rodo perėjimą iš mechaninio solidarumo į organinį.
Durkheimas taip pat pabrėžia, kad organinis solidarumas numato lygias teises visiems individams, o mechaninis – iškelia kolektyvą aukščiau už atskirą individą, kolektyvo interesai svarbiausi, taip pat čia vyrauja išorinis nelygiateisiškumas (lyties, giminės, rasės atžvilgiu). Kadangi mechaninis solidarumas išnyko, tai turėtų išnykti modernioje visuomenėje ir diskriminacija, ir likti tik vidinis nelygiateisiškumas, kuris leidžia skirstyti žmones pagal sugebėjimus ir talentus.
Pagal Durkheimą, pagrindinė darbo pasidalijimo priežastis yra gyventojų skaičius. Didėjant gyventojų skaičiui, žmonės pradėjo spezializuotis tam, kad galėtų prasimaitinti. Susiskirstymas privertė žmones bendradarbiauti ir todėl darbo pasidalijimas augo.
Valstybė ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!