Į klientą orientuota teorija: smurtą šeimoje patiriančios moterys

ĮVADAS

Šis rašto darbas skirtas išanalizuoti socialinę grupę- moterys patiriančios smurtą šeimoje, ir pritaikyti į klientą orientuotą teoriją. Smurtas šeimoje paprastai apibrėžiamas kaip fizinės jėgos naudojimas, kai vienas iš partnerių intymiuose santykiuose naudoja fizinę jėgą prieš kitą partnerį. Pirmiausia, paminėsiu, kad šiai grupei, kaip ir asocialioms šeimoms, benamiams, be tėvų likusiems vaikams, narkomanams, mūsų visuomenėje yra skiriama vis daugiau dėmesio.

Smurto artimoje aplinkoje aukomis gali tapti tiek vyrai, tiek moterys, tačiau būtent moteriškos lyties atstovės, kurios ypač patyria seksualinį smurtą, vis dėlto yra dažniausios aukos. Pagal statistiką, Lietuvoje 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų-moterys(Oficialiosios statistikos portalas, 2017). Pasaulio Sveikatos Organizacija(World Health Organization, 2021) paskelbė statistiką, kurioje rodo, jog visame pasaulyje maždaug 1 iš 3 moterų per savo visą gyvenimą yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį partnerio smurtą. Partneriai dažniausiai smurtauja prieš 18-24 metų merginas ir tai priveda prie neigiamų padarinių, pavyzdžiui, įvairių psichotropinių, kaip narkotikai, alkoholis ir kitų medžiagų vartojimo, savižudybės ir savęs žalojimo rizikos, depresijos. Visi šie veiksmai, kurie paveikia fizinę, psichinę sveikatą ir asmens gerovę, taip pat pažeidžia ir žmogaus teises, todėl yra be galo svarbu viešai apie tai kalbėti ir kurti prevencines programas. Smurtaujant ir kankinant savo auką, šiuo atveju moterį, siekiama įgyti tam tikros viršesnės galios, paklusnumo, atsidavimo. Toks elgesys prieš moteris rodo sociumo nustatytą ir vis dar egzistuojančią lyčių nelygybę. Daugelyje šalių ir kultūrų, smurtas prieš moteris laikomas norma, todėl nėra smerkiamas ir baudžiamas. Smurtas yra išmokstamas, jis nesukeliamas dėl pykčio, psichinių sveikatos problemų, alkoholio ar narkotikų. Dažniausiai išmokstama iš draugų, šeimos, laisvės atėmimo įstaigų. Labiausiai pasitaikančios smurto formos yra grasinimai, bauginimai, manipuliavimai, žeminimai, kaltinimai ir žalojimai. Tad moterys, kurios patiria smurtą susitapatina su tuo vaidmeniu ir nesuvokia, jog jos tapo aukomis ir išgyvena savidestrukciją. Dažniausiai visuomenė galvoja, kad smurtas šeimoje gali būti tik fizinis, kuris palieka ant kūno ryškiai matomas žymes. Tai yra tik viena iš kelių smurto kategorijų, todėl yra svarbu žinoti ir atskirtas kitas rūšis. Pirmajai priklauso emocinis smurtas, kuris pasireiškia per pastovią kritiką, įžeidinėjimus. Antrajai priklauso psichologinis smurtas, kuomet siekiama sukelti moteriai baimę gąsdinant ne tik jos gyvybe, bet ir vaiku, gyvūnu, turtu. Taip pat, nemažiau žinomas smurto tipas yra ekonominis arba dar vadinamas finansinis, kai smurtautojas savo auką padaro finansiškai priklausomą, kontroliuojant finansinius išteklius. Toliau, anksčiau minėta seksualinė prievarta, kai moteris yra verčiama turėti lytinius santykius, yra liečiami lytiniai organai, santykiaujama moteriai nepriimtinu būdu, kuris gali nuvesti iki lytiškai plintančių ligų, netikėto ir nepageidaujamo neštumo, šlapimo takų uždegimų. Bei fizinė, kuri įtraukia prievarta, dusinimas, mušimas, įkalinimas. Nenuostabu, kad moterys patiria emocinį ar psichologinį poveikį, pavyzdžiui, apatija, nerimas, beviltiškumas, panikos priepuolis ar kiti streso sutrikimai. Nors smurtas negali būti pateisinamas, tačiau yra išskiriamos kelios galimos priežastys, kodėl smurtautojas smurtauja. smurtautojai dažniausiai patys patyrė smurtą vaikystėje arba buvo jo liudininkai, matė, kaip yra mušamos jų motinos. Mokslininkai teigia, kad apie 80% tėvų muša vaikus, o mušimas ugdo vaikų žiaurumą(M. Jurkšaite, S. Butkutė, p.52, 2013). Tokie vaikai ateityje patys būna žiaurūs. Pati praktika parodo, jog daugumą smurtautojų tėvai vaikystėje ir jaunystėje mušė. Tačiau yra pastebima ir tai, kad pačios moterys, užaugusios šeimoje, kurioje tėvas smurtavo prieš jas arba jų motiną, dažniau nei moterys iš nesmurtaujančių šeimų tampa sutuoktinio smurto aukomis (ten pat). Įtaką daro taip pat ir žemas išsilavinimo lygis. Taip pat, viena iš smurto prieš moteris priežasčių yra patriarchalinis šeimos modelis, kuris mažina moters galią šeimoje ar visuomenėje. Šiame šeimos modelyje vyras laikomas viršenybe, o moteris yra žemiau už jį, tad vyrai laiko jas prastesnėmis ir mano, kad gali jas varžyti(M. Jurkšaite, S. Butkutė, p.54). Prie to priskiriamas skurdas, narkotikai, alkoholis, kurie sukelia neviltį, pažeminimą, pyktį ir priveda prie konflikto su artimu, nes žmogus tampa nepadorus, nevisuomeniškas ir griaunantis vertybes. Tokie žmonės nevaldo savo emocijų bei veiksmų. Vienas iš labiausiai išskiriamų priežasčių yra nedarbas, nes bedarbis pyksta ant žmonių ar viso pasaulio. Arčiausiai tokio žmogaus yra šeima, tad visas pyktis ir yra išliejamas būtent ant artimųjų- jie tampa aukomis. Nepaisant to, aukos dažnai kaltina save dėl tokios situacijos ir nepalieka smurtaujančio partnerio. Viena iš priežasčių yra priklausomybė nuo partnerio. Sunkumų kyla nutraukti smurtinius santykius, kai moteris finansiškai priklausoma nuo vyro, tad jos mano, kad negalės išgyventi be partnerio. Kita priežastis-baimė. Smurtautojas galėjo prigrasinti tiek aukos, tiek artimųjų, tiek draugų gyvybėmis. Dažniausiai manoma, kad smurtą sukelia alkoholio vartojimas, tačiau tai yra mitas. Jį gali sukelti ir blaivūs asmenys, todėl tai neatleidžia nuo žiaurių veiksmų prieš kitą žmogų, nes net nebevartojantys toliau nenustoja smurtauti prieš moteris. Manoma, kad moterys provokuoja, todėl ir yra mušamos, tačiau dažniausiai tai nėra tiesa, nes pats smurtautojas visas savo nesėkmes adresuoja joms. Moteris negali taip lengvai palikti partnerio, nes joms yra įskiepyta idėja, kad privalo išsaugoti šeimą, neatskirti vaikų nuo tėčių(M. Jurkšaite, S. Butkutė, p.55). Baiminasi, kad neturės pakankamai finansinių išteklių pasirūpinti vaikais, bijo vyro persekiojimo. Galiausiai izoliacija, dėl kurios auka dažniausiai neturi jokio kontakto su išoriniu pasauliu, giminėmis ar taikomi apribojimai dėl naudojimosi mobiliosiomis priemonėmis. Tad baigti tokius santykius yra išties sudėtinga. Dar sudėtingiau, kai kartu su smurtautoju auginamas vaikas. Taip pat noriu atkreikti dėmesį, kad šeimoje naudojamas smurtas prieš moteris turi didelę įtaką vaiko augimui. Apie tai išsamiai aprašė mokslininkės, kurios teigė, kad psichinės sveikatos sutrikimai moterims priklauso ir nuo patiriamo smurto dažnumo. Šeimoje, kurioje smurtaujama, užaugę vaikai turi ne tik didesnę tikimybę užaugę smurtą laikyti kaip normą, tačiau taip pat dažniau susiduria su emocijų ir elgesio sutrikimais, pavyzdžiui, žema savivertė, nerimas. (L.Stonienė, V.Aguonytė, L.Narkauskaitė; 2012). Smurtas prieš moteris yra pasaulinė problema, tad yra ieškomi sprendimai- įstatymai, kurie baudžia smurtautojus, steigiami psichologinės pagalbos centrai smurto aukoms, nes valstybės, kurios netoleruoja ir smerkia smurtą, teikia paslaugas nukentėjusioms, smurtas artimoje aplinkoje yra mažesnis, negu tose šalyse, kuriose yra jaučiama lyčių nelygybė, vyraujančios moters teises apribojančios kultūrinės normos. Tarp valstybių yra priimta, kad pagalba smurtą patyrusioms moterims yra būtina, tačiau visuomenės stereotipai ir kultūros turi didžiulę įtaką smurto plėtojimuisi, tad sunku yra rasti sprendimus, kurie būtų efektyvūs ir nepažeistų šalių religijos, kultūros. Svarbu smurto prevenciją įtraukti į socialinę ir švietimo politiką, taip skatinant socialinę lygybę. Tam įgyvendinti yra skiriami socialiniai darbuotojai, kurie atlieka svarbų vaidmenį konsultuojant ir apsaugant aukas. Jie gali būti tie galingi balsai, kurie šviečia bendruomenes apie tai, kas yra prievarta, kokie yra įspėjamieji požymiai ir kokios yra galimybės nukentėjusiems nuo prievartos. Be to, socialiniai darbuotojai gali atlikti svarbų vaidmenį vykdant prievartos prevenciją. Pavyzdžiui, socialinis darbuotojas, atvykęs pas klientus į namus, kuriuose yra tam tikros rūšies prievarta, gali pastebėti fizinio smurto ar net prievartos prieš moteris požymius, gali tai net sustabdyti, kol smurtas dar neperėjo į rimtesnį lygmenį. Jis sujungia smurtą patyrusias moteris su bendruomenę, nukreipia jas į institucijas, kurios gali įdarbinti arba suteikti apsaugą. Tokioms moterims reikia tiek socialinio darbuotojo, tiek psichologo pagalbos tam, kad atsistatytų savivertė, pasitikėjimas savo jėgomis, išgytų depresija. Svarbus yra ir visuomenės vaidmuo, neteisimas ir supratimas, paslaugų ar moterų centrų steigimas, informacijos teikimas, jų prieinamumas ir vyrų dominavimo idėjos atsisakymas, nes kol jos laikysimės, tol vyrai nenustos smurtauti prieš moteris.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!