Mirties bausmė sociologijoje

Mirties bausmė – tai bausmės rūšis, pasireiškianti prievartiniu gyvybės atėmimu nusikaltėliui, kuri galėjo būti skiriama tik teismo nuosprendžiu ir tik baudžia­mojo įstatymo numatytais atvejais.
3) atimti nuteistajam galimybę daryti naujus nusikaltimus.
Mirties bausmė už daugybę sunkių nusikaltimų buvo numatyta Lietuvoje galiojusiuose sovietinės baudžiamosios teisės įstatymuose, liko ji ir po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais metais. Paskutinis mirties bausmės nuosprendis 1995 m. buvo įvykdytas "Vilniaus brigados" vadeivai Borisui Dekanidzei, organizavusiam žurnalisto Vito Lingio nužudymą.
1996 m. liepos 25 d. tuometinis šalies Prezidentas Algirdas Brazauskas paskelbė mirties bausmės vykdymo moratoriumą. Nors tokia bausmė liko Baudžiamojo kodekso straipsniuose, numatančiuose atsakomybę už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis ir genocidą, tačiau nuo to laiko nebebuvo vykdoma.
1998 m. Lietuvoje buvo žengtas dar vienas žingsnis mirties bausmės panaikinimo link. Grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar mirties bausmė, kuri nusikaltėliui gali būti skirta už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, neprieštarauja valstybės Konstitucijai. Gruodžio 9 d. Konstitucinis Teismas pripažino, jog Konstitucijoje, garantuojančioje žmogaus teisę gyventi, nėra prielaidų taikyti mirties bausmę. Po poros savaičių, 1998 m. gruodžio 21 d., Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo išvadas, priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas. Mirties bausmės neliko ne tik už nužudymus, bet ir už genocido nusikaltimus.
Nors baudimas mirtimi panaikintas, negalima teigti, kad Lietuvoje mirties bausmės problema išspręsta, ypač eilinių žmonių sąmonėje. Daugelis žmonių mano, kad mūsų šalyje for­muojasi tendencija labiau branginti nusikaltėlio, o ne lojalaus piliečio teises. Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad didesnė dalis apklaustųjų pritaria mirties bausmei. Pastaraisiais metais ženkliai išaugęs nusikalstamumo lygis, didėjanti ekonominė tam tikrų visuomenės sluoksnių ne­lygybė ir nepakankamas politinės valdžios dėmesys žmonių socialinėms reikmėms tik sustiprina žmogaus nesaugumo visuomenėje jausmą. Tai viena iš svarbiausių prielaidų, kodėl dauguma žmonių reikalauja maksimaliai griežtų bausmių ir yra linkę pritarti mirties bausmei.
Šių dienų spauda bei televizija tik dar labiau patvirtina jau ir taip aiškų faktą, kad nusikaltimų vis daugėja, jie tampa vis sunkesni, o patys nusikaltėliai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!