Pilietinės visuomenės sąvoka Lietuvai ypač aktuali pasidarė įstojus į Europos sąjungą. Pagal Lietuvos visuomenės viešają nuomonę pilietinė visuomenė ir valstybė egzistuoja kaip du atskirui, nevienodai reikšmingi ir nevienodai galingi dariniai.
Kiekvienoje valstybėje pilietiškumas suvokiamas kiek skirtingai, kai kuriose nėra rašytinės konstitucijos (pvz. Didžiojoje Britanijoje piliečiai vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis ir niekur nėra užfiksuota formalių piliečių laisvių). Tačiau net ir Konstitucijoje formaliai apibrėžtos piliečių teisės neatskleidžia vaizdo apie pilietinės informacijos reikšmingumo pripažinimą šalyje.
Šio referato pagrindinis tikslas - apžvelgti pilietinės visuomenės sampratą jos santykį su valstybe bei santikį su biurokratija. Šiais laikais ypač daug kalbama apie šiuolaikimę, informacinę pilietinę visuomenę. Taip pat griežai apibrėžti ir pasigilinti į pilietinės visuomenės problemas Lietuvoje ir pasaulyje bei Europos Sąjungos valstybių patyrimą.
Pilietinė visuomenė, suprantama kaip “savanoriškų, nevyriausybinių ir tiesiogiai nuo valdžios nepriklausomų formalių ir neformalių piliečių grupių, institucijų ir (jų) asociacijų visuma bei normatyvinį tokią visumą reguliuojančių nuostatų karkasas” yra reikšminga vykusių ir vykstančių pokyčių varomoji jėga. “Dainuojančios revoliucijos” metais ji buvo pagrindinis pokyčių subjektas.
Pilietinės visuomenės sąvoka buvo įtraukta į Europos politinę filosofiją per lotyniškuosius graikiškojo Aristotelio termino “politike koinonia” vertimus. Aristotelio veikaluose “politike koinonia” buvo apibrėžta kaip lygių ir laisvų piliečių, dalyvaujančių valdyme ir pavaldžių teisiškai apibrėžtoje viešųjų procedūrų bei bendrų vertybių sistemoje, etikopolitinė bendruomenė. Nuo to laiko ši sąvoka buvo vartojama reikšti labai skirtingas viešosios teisės jurisdikcijoje esančias struktūras: miestus-respublikas, žemvaldines valdymo formas (estate polities), dualistines princo ir krašto struktūras, absoliutistinėje valstybėje esančią įsakų visuomenę. Beje, iš Aristotelio paveldėta pažiūra, tapatinanti politinę ir pilietinę sferas, išliko iki pat aštuonioliktojo šimtmečio.
Pilietinės visuomenės sąvoka vėl pradėta vartoti maždaug prieš penkiolika metų socialistinio autoritarizmo kritikų neomarksistų aplinkoje. Pirmieji teoretikai, prisidėję prie šios sąvokos atgaivinimo, buvo Kolakowski, Mlynar, Vajda ir Michnik Rytuose, Habermas, Lefort, Touraine ir Bobbio Vakaruose bei Weffort, Cardoso ir O’Donnell Pietuose. Visi jie buvo susipažinę su Hėgėlio, ankstyvojo Marx’o arba Gramsci’o darbais ir tokiu būdu turėjo supratimą...
Šį darbą sudaro 1760 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!