Valstybės genezės ir raidos aiškinimai politikos sociologijoje

Šiuolaikinis pasaulis yra sudarytas iš maždaug dvejų šimtų valstybių ar valstybinių darinių, kurie konkrečių teritorijų ir jų gyventojų atžvilgiu disponuoja aukščiausia valdžia ir turi teisėtos prievartos monopolį. Beveik visos jos pripažįsta viena kitos egzistavimą ir elgiasi pagal tam tikras visuotinomis laikomas taisykles.
Nepaisant formaliai vienodo šiuolaikinių valstybių traktavimo1, vadinant moderniomis tautinėmis valstybėmis ir modernios tarptautinės sistemos narėmis, jos skiriasi savo dydžiu, forma, galia ir net vidine organizacija. Turint omenyje, jog tiek nykštukinė Vanuatu, užimanti kelių kvadratinių kilometrų plotą bei turinti virš penkių tūkstančių gyventojų, tiek ir milijardinė Kinija yra laikomos moderniomis šiuolaikinėmis valstybėmis, kyla klausimas – kokiais kriterijais remiantis jos yra priskiriamos tai pačiai kategorijai? Ne ką mažiau aktualus yra klausimas kodėl, tarkime VII amžiuje iki mūsų eros egzistavusios, pakankamai išvystytą biurokratinį aparatą turėjusios bei stabilumą užtikrinusios Cinų ar Persų imperijos nelaikomos moderniomis tautinėmis valstybėmis, kai ant suirimo ar anarchijos ribos dvidešimtojo amžiaus pabaigoje balansavusios Afganistano, Jugoslavijos, Somalio ar Liberijos valstybės tokiomis laikomos? Kur yra riba tarp modernios ir ikimodernios valstybės, ar galima kalbėti apie postmodernios valstybės atsiradimą? Į šiuos klausimus šiame darbe bus ieškoma atsakymo.
Siekiant išsiaiškinti modernios tautinės valstybės apibrėžimo turinį, reikėtų išskaidyti šią sąvoką ir išsiaiškinti ją sudarančių sąvokų reikšmę. Analizuojamą apibrėžimą sudaro trys sąvokos – “moderni”, “tautinė” ir “valstybė”.
Elementari lingvistinė analizė indikuoja, jog sąvoka “valstybė” ta forma, kuria ji vartojama Vakarų politiniame ir akademiniame diskurse (angl. State, isp. La Estado, pranc. L’État, vok. der Staat,) yra kildintina iš italų kalbos – žodžio la stato, kuria N.Machiavellis apibūdino šalį valdančią socialinę hierarchiją.
Socialinių mokslų literatūroje sutinkama pakankamai nemažai skirtingų “valstybės” sąvokos apibrėžimų, priklausomai nuo naudojamos paradigmos ar nagrinėjamo valstybės aspekto. Nepaisant pakankamai skirtingų interpretacijų, dauguma “valstybės” apibrėžimų vienokia ar kitokia forma teigia, jog tai yra privaloma politinė bendrija, turinti įteisintos prievartos monopolį; pagrindinis jos tikslas – įtvirtinti ir išlaikyti tvarką bei saugumą visuomenėje.2 Nuo kitos socialinio gyvenimo formos – visuomenės,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!