Žmogaus raidos poveikis aplinkai, sukeltos problemos ir jų sprendimo būdai

ĮVADAS 3
1. ŽMOGAUS POVEIKIO APLINKAI ISTORINĖ RAIDA 3
2. ŽMONIŲ SKAIČIAUS AUGIMO, GAMTOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO IR APLINKOS TERŠIMO SĄVEIKA 7
3. DARNAUS VYSTYMOSI LINK 9
4. PAGRINDINĖS APLINKOS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI 11
IŠVADOS 13
ĮVADAS
Nuo pat atsiradimo žmogus sąveikauja su aplinka kurioje gyvena. Žmogaus gyvenamoji aplinka yra jo vartojimo gėrybė, išteklių šaltinis ir, deja, atliekų krovimo vieta. Žmogaus raida, ypač iš ekonominės pusės, aplinką visą laiką veikė neigiamai. Apmaudu, tačiau aplinkos tausojimo tikslas visada buvo ir tebelieka antrinis ekonomikos augimo atžvilgiu.
Šiame darbe apžvelgsime žmogaus poveikio aplinkai istorinę raidą nuo priešistorinių laikų iki šių dienų, aptarsime pagrindines aplinkos problemas, susijusias su nereguliuojamu žmonių skaičiaus augimu, intensyvėjančiu gamtos išteklių naudojimu ir aplinkos teršimu. Taip pat apžvelgsime kokių priemonių buvo imtasi stabdant aplinkos problemas ir paminėsime tų problemų galimus sprendimo būdus.
1.ŽMOGAUS POVEIKIO APLINKAI ISTORINĖ RAIDA
Visą žmonijos istoriją galima laikyti kaip vis stiprėjančio žmogaus poveikio aplinkai istoriją. Nagrinėjant žmogaus poveikio aplinkai istorinę raidą, išskiriami tokie kiekybiškai ir kokybiškai skirtingi etapai (epochos), kurie sutampa su pagrindiniais visuomenės vystymosi etapais:
• medžioklės epocha;
• žemdirbystės epocha;
• pramonės epocha;
• informacijos (žinių ir mokslo) epocha.
Medžioklės epocha žmogaus santykių su aplinka prasme įvardijama kaip žmogaus gyvenimas harmonijoje su aplinka. Pagrindinis žmonių užsiėmimas ir pragyvenimo šaltinis buvo medžioklė ir valgomų augalų rinkimas. Išteklių naudojimo atžvilgiu, šios epochos metu žmogus naudojosi tik gamtinės kilmės medžiagų, energijos ir informacijos išteklius.
Žemdirbystės epocha pasižymėjo žymiai stipresniu poveikiu aplinkai. Pirmiausia žmogus prisijaukino kai kurias gyvūnų rūšis, kas sumažino jo priklausomybę nuo grynai gamtinių išteklių ir sudarė galimybes pradėti sėslesnį gyvenimą. Tačiau didėjančioms naminių gyvūnų kaimenėms reikėjo didesnių ganyklų plotų.
Pradėjus maistu auginti kai kurias augalų rūšis, prireikė papildomų laisvų plotų. Žmogus pastebėjo, kad žoliniai augalai geriausiai auga buvusiose gaisravietėse, kai sudegusių medžių pelenai patręšia dirvą. Be to, tuometiniais primityviais žemdirbystės padargais miško gaisravietės žemę žymiai lengviau supurenti nei žoline augmenija apaugusį plotą. Susiformavo lydiminė žemdirbystės sistema, kuri dar ir dabar gana...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!