Socialinis mūsų šalies žmonių saugumas yra vienas iš svarbiausių nūdienos rūpesčių. Permainų laikas, kurį gyvename, keičia nusistovėjusias sanklodas, įprastas veiklas ir vaidmenis. Deja, daugeliui žmonių tai reiškia nedarbą, skurdą, apriboja jų galimybes gyventi visavertį gyvenimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė pristatydama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos misiją teigė: “Iš esmės pakeisti situaciją gali tik spartesnė šalies ūkio plėtra. Tačiau ji neateis savaime, jei neišmoksime investuoti į tuos, kas vieninteliai ją gali sukurti – į Lietuvos žmones. Socialinės apsaugos ir užimtumo programos pirmiausia privalo padėti išgyventi sunkumų laikotarpį ir juo labiau – parodyti naujų progresyvių veiklų galimybes, paskatinti kiekvieną žmogų išmokti patį sukurti savo gerovę, darbingiems sudaryti sąlygas užsidirbti.
Negalima pamiršti ir tų, kurie jau baigė savo darbingą amžių arba dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių nepajėgia būti ekonomiškai aktyvūs. Būtina surasti tokį pajamų perskirstymą, kad tie, kas pajamas uždirba, galėtų naudotis savo pastangų vaisiais, o negalintiems dirbti – būtų užtikrintas žmogaus orumo nežeminantis pajamų lygis”.
Pradedant nagrinėti skurdo problemą Lietuvoje, pirmiausia vertėtų apsibrėžti skurdo sąvoką. Iki šiol dar nėra vieno, visur priimto skurdo apibrėžimo. Dažniausiai skurstančiais laikomi žmonės, kurių ištekliai (materialiniai, kultūriniai ir socialiniai) yra nepatenkinami savo šalyje susiklosčiusiam minimaliam gyvenimo lygiui užtikrinti.
Pagal Ežy Topolski skurdą galima apibrėžti kaip “tokį gyvenimo būdą, kai nepatenkinami pagrindiniai maisto, drabužių ir gyvenamojo ploto poreikiai”. Kaip matome iš pateikto apibrėžimo skurdo sąvoka yrą gana neapibrėžta, o priklauso nuo tam tikrų santykinių vertinimų. Tai reiškia, kad skurdas yra reliatyvi samprata ir yra priklausoma nuo to, jog ekonomiškai klestinčios šalies skurstantis gyventojas gali būti laikomas gana pasiturinčiu silpnai išsivysčiusioje šalyje ir atvirkščiai. Tiksliau sakant skurdo sąvoką reikia diferencijuoti.
Nepaisant taikomų metodų įvairovės, galima išskirti tris skurdo ribų tipus — absoliutinę, santykinę ir subjektyvią.
Absoliuti skurdo riba — tai minimalus pajamų arba išlaidų lygis būtiniausioms reikmėms patenkinti. Ją nustatant sudaromas minimalus maisto produktų krepšelis, kuris turi užtikrinti įvairios sudėties šeimoms būtiną...
Šį darbą sudaro 4673 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!