Skurdo konceptualizacija ir dimencionalizacija Lietuvoje

Skurdas – viena opiausių problemų, su kuria susiduria ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio gyventojai. Kaip to išvengti, sprendžiama ir šiandieną visame pasaulyje.
Gyvenimo lygis yra vienas iš svarbiausių rodiklių, nusakančių šalies ekonominę būklę. Matuojant šalies gyvenimo lygį, labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į nacionalinių pajamų sumą, tenkančią vienam gyventojui, vidutinį darbo užmokestį, minimalią mėnesinę algą, infliaciją. Mažėjant pragyvenimo lygiui ir didėjant infliacijai sunku nusakyti tiksliai, kas laukia žmonių.
Šio darbo tikslas – ištirti skurdo lygį Lietuvoje ir jo mažinimo galimybes.
• Ištirti skurdo lygį Lietuvoje (apžvelgti statistinius duomenis)
• Išanalizuoti pagrindines skurdo mažinimo strategijas.
Naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir internetinių straipsnių analizė.
Pagrindinės sąvokos: skurdas, skurstantieji, skurdo lygis, santykinė skurdo riba, absoliuti skurdo riba.
SKURDO SAMPRATA
Kas yra skurdas ir kaip jį reikėtų apibrėžti?
Šiandien vartojama „skurdo” sąvoka turi daug reikšmių – vartojami absoliutaus, santykinio skurdo apibrėžimai, kalbama apie „elgesio skurdą“ ir pan. Netgi sugalvota daug įmantrių žodžių, kaip pavadinti skurdą kitaip, kad šis žodis nerėžtų ausies: socialinė atskirtis, galimybių mažėjimas - specialistai visaip mėgina pagrįsti savo samprotavimus apie skurdą kaip socialinį reiškinį.
Skurdas yra įvairialypis, todėl sunku jį tiksliai apibrėžti, nors atrodo ir taip visi supranta, kas tai yra. Kaip teigė R. Lazutka (2001), skurdas pasireiškia labai įvairiai, ne vien tik lėšų stygiumi, bet ir negalėjimu dalyvauti visuomenės gyvenime. „Tai ir nepakankamos pajamos, ir produktyvių išteklių, kuriais būtų galima užsitikrinti gyvenimą, stoka, ir menkas maitinimasis, bloga sveikata, socialinė diskriminacija, atskirtis ir nedarbas, neprieinamas išsilavinimas, benamystė ir pan.“ (Lazutka, 2001, p.103). Paprastai skurstantieji nedalyvauja ir socialiniame, politiniame, kultūriniame gyvenime.
Apie skurdą buvo pradėta kalbėti jau antrojoje XVIII a. pusėje. Tuo metu jis buvo suprantamas kaip nepakankamos pajamos, siekiant įsigyti būtiniausių reikmenų (maisto, drabužių ir kt.), kad būtų galima palaikyti asmens fizinį pajėgumą. Ekonomikos teorijos klasikas A. Smithas ekonominį skurdą 1776 m. apibrėžė kaip reikalingiausių daiktų, skirtų asmens gyvybei palaikyti, bei kitų reikmių, be kurių, atsižvelgiant į visuomenės gyvenimo standartus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!