Šiame darbe apžvelgiami šeimos vertybių pokyčiai Lietuvoje pastaruoju dešimtmečiu. Pateikiamos išvados paremtos Europos vertybių tyrimų, atliktų Lietuvoje Kultūros ir meno instituto užsakymu, 1990 ir 1999 metų duomenų palyginamąja analize. Nagrinėjami šeimos formavimo, moters vaidmens, sėkmingo vedybinio gyvenimo prielaidų, vaikų turėjimo ir jų auklėjimo vertinimo pokyčiai.
terviu darbai) ir 1997 m. - visuomenės ir rinkos tyrimo centras „Vilmorus" (taip pat interviu darbai) Kultūros ir meno instituto užsakymu.
Lietuvoje šeimos vertybių tyrimams nebuvo skirta daug dėmesio. Neskaitant minėtų EVT, kurių dalis buvo skirta kai kuriems šeimos vertybių ir vertybinių nuostatų bei orientacijų klausimams, kitų specialių šeimos vertybių tyrimų Lietuvoje nebuvo atlikta. Tam tikri demografinės bei šeimos elgsenos vertybiniai aspektai būdavo paliečiami atliekant kitus platesnės tematikos tyrimus, tokius kaip, pvz., „Šeima ir gimstamumas Lietuvoje" (atliktas 1994-1995 metais ir esantis sudėtine tarptautinio tyrimo „Gimstamumo ir šeimos tyrimai Europos šalyse" dalimi).
Šiame darbe pabandysime aptarti kai kuriuos (pagal EVT galimybes) šeimos elgsenos vertybinius aspektus, sugretindami respondentų nuomonių pasikeitimą nuo 1990 iki 1999 m. Pirmiausia apžvelgsime šeimos, kaip vertybės, traktavimą kitų bendresnių vertybių komplekse. Toliau konkrečiau nagrinėsime kai kuriuos santuokos ir gyvenimo kartu, tokių kaip šeimos formavimo, moters vaidmens visuomenėje ir sėkmingo šeimos gyvenimo prielaidų vertinimo, pokyčius. Galiausiai atkreipsime dėmesį į gimstamumo, vaikų turėjimo ir jų auklėjimo vertinimų pokyčius.
• perėjimas nuo „vaiko-karaliaus su tėvais” eros prie „karalių poros su vaiku”;
• perėjimas nuo kontracepcijos siekiant apsisaugoti prie kontracepcijos kaip saviraiškos;
• perėjimas nuo vienarūšių ūkių tipo prie pliuralistinių šeimų bei namų ūkių tipų.
Antrasis demografinis perėjimas siejamas su post modernybės eros atėjimu.
Panaši demografinė elgsena neaplenkė ir Lietuvos - tik gerokai vėliau. Toks lūžis demografinėje bei šeimos elgsenoje įvyko tik XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje, Tada pradėjo mažėti vedybų skaičius, jos „senėti", gausėti neregistruotų santuokų. Ėmė formuotis kartų kaitos nebeužtikrinantis gimstamumas. Tai rodo specialūs demografiniai bei sociologiniai tyrimai ir atitinkami statistikos duomenys. Taigi Lietuvai aktualu nagrinėti naujus demografinės bei šeimos elgsenos pokyčius. Viena...
Šį darbą sudaro 3818 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!