Pilietinė visuomenė

„Šiandien nėra svarbesnio uždavinio už pilietinės tvarkos atkūrimą tose visuomenėse, kur visagalė valstybė tą tvarką pavertė griuvėsiais. Būtų klaida manyti, kad valdžia gali atlikti šį uždavinį. Pilietinė visuomenė gimsta iš spontaniškų ir žmogiškų laisvos tautos veiksmų... Moralinį visuomenės audinį lengviau sunaikinti, negu kruopščiai jį sukurti ir perduoti iš kartos į kartą.
Pastaraisiais metais tiek publicistikoje, tiek ir mokslinėje literatūroje siektina visuomenės organizavimo ar organizavimosi forma vadinama ne demokratine, bet pilietine visuomene (angl. civic society). Plačiąja prasme pilietinė informacija suvokiama kaip tokia, kuri yra susijusi su individo ir valstybės santykiais. Klasikinės pilietinės visuomenės teorijos akcentuoja tris elementus: pilietinį, socialinį ir politinį. Visi šie elementai apima tiek valstybės, tiek ir individo teises ir pareigas. O tam būtinas priėjimas prie informacijos. Siauresne prasme pilietinė - tai informacija apie teises ir informacija, reikalinga demokratinei kontrolei.
Egzistuoja daugybė skirtingų pilietinės visuomenės apibrėžimų. Pagal plačiausią apibrėžimą pilietinė visuomenė - tai visos savanoriškos organizacijos tarp individo ir valstybės. Šalia šio egzistuoja daugybė kitų pilietinės visuomenės apibrėžimų.
Kadangi supratimas kas yra pilietinė visuomenė yra labai įvairus, tai negalime jos vadinti net sąvoka - tai greičiau idėja.
Stipri pilietinė visuomenė - vienas pagrindinių valstybės saugumo garantų.
• organizuotos bendruomenės
• klubai (įskaitant sporto klubus)
• profesinės sąjungos
• kultūrinės ir religinės grupės
• labdaros organizacijos
• kooperatyvai
• aplinkosauginės grupės
• profesinės organizacijos
• akademinės institucijos
• vartotojų organizacijos
• žiniasklaida
• bažnyčios
Pagal kai kuriuos apibrėžimus pilietinės visuomenės institucijoms taip pat priskiriamos ir verslo organizacijos bei politinės partijos.2
Pilietinės visuomenės egzistavimui būtinos tiek formalios, konstitucinės sąlygos, tiek ekonominiai bei kultūriniai faktoriai. Todėl galime kalbėti apie „pilietinės visuomenės formavimąsi“.
Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo pastebimas laipsniškas pilietinės visuomenės formavimasis. Tačiau, mano nuomone, pilietinė visuomenė yra sudėtingas, labai trapus ir dažnai net paslaptingas organizmas, kuris auga ištisus dešimtmečius ar net amžius.
Tam tikra pilietinės visuomenės formavimosi apraiška galima laikyti kooperatyvus, kurie buvo viena pirmųjų individualios – nevalstybinės – veiklos forma, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 metais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra rašoma, kad „...Kiekvienas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!