Skomantai

ARCHEOLOGIJA Skomantai Skomantai Man archeologija viena svarbiausių istorijos mokslų šakų. Archeologija gali patvirtinti istoriko spėliones, arba atvirkščiai dar labiau sujaukti visą idėjų “kalną”. Rinkausi šią temą nes nepažinti savo krašto šiektiek nesmagu. Nuo mano namų Skomantai vos už 25 km., bet šią gražią ir žymią vietovę aplankiau tik ruošdama šią medžiagą norėjau pati įsitikinti kraštovaizdžio grožiu ir pajusti tos vietovės dvasią. Medžiagos apie Skomantus, o ypač apie piliakalnį bei kapinyną tikrai nedaug tad iš pradžių gailėjausi ėmusis šios temos, bet vos ką nors sužinojus norėjosi labiau pažinti šias vietoves. Stebint kaimelį ir piliakalnį lyg nieko juose ypatingo nepastebi, bet kuomet kraštą pažįsti labiau, visa tai įgyja gilesnę reikšmę. Ieškoti medžiagos nuvykau į Švėkšnos miestelio muziejų, kuriame man pavyko rasti archeologinių tyrimų medžiagos. Apie šio krašto istoriją man daug papasakojo daugelį metų dirbusi muziejaus darbuotoja Onutė Norkutė. Ši veikli pagyvenusi moteris nors ir nebedirba muziejuje, bet savo krašto istoriją puoselėja organizuodama įvairius renginius, skirtus jaunimui, vaikams, kaip pati sako “mūsų ateinančioms kartoms turėtų nors kruopelė likti”. Norint pažinti savo krašto archeologijos atradimus reikia pirmiausia žinoti kas tai yra archeologija su kuo ji siejasi. “Archeologijos mokslas yra istorijos mokslo šaka, tyrinėjanti seniausią žmonių visuomenės istoriją pagal įvairius daiktinius paminklus. Daiktiniai paminklai – senųjų statinių, buvusių sodybų liekanos ar kitos senienos yra archeologinių tyrinėjimų objektas. <...> Seniausieji žmonių gyvenimo pėdsakai siekia labai tolimą praeitį. Iš tų laikų išlikę įvairūs žmonių darbo įrankiai, ginklai, papuošalai bei kitos senienos yra vadinami archeologiniais paminklais, arba šaltiniais.” (1., 5 psl.) Piliakalniai Nagrinėdama Lamatos žemę ir susipažindama su piliakalniais bei kapinynais negaliu neapibrėžti atskiros archeologinės grupės kaip piliakalniai arba kapinynai. Tai siejasi su mano nagrinėtos vietovės tema. “Labiausiai žinomų archeologinių paminklų grupę sudaro įvairūs piliakalniai. Lietuvoje piliakalnių yra užregistruota apie 700 . <...> Piliakalniai Lietuvoje dar mažai tyrinėti, todėl juos kol kas sunkoka suklasifikuoti. Paprastai atskiruose kalvose įrengti piliakalniai yra vadinami kalvinio tipo piliakalniais, o jeigu jie stūkso upių krantų iškyšuliuose, tai – krantinio tipo piliakalniais. Tačiau ir vieni, ir antri turi tiek ir tam tikrų bendrybių, tiek ir tam tikrų skirtumų. Be to, piliakalniai klasifikuojami ir pagal savo paskirtį. Manoma, kad vieni jų yra buvusios įtvirtintos gyvenvietės, antri – slėptuvės, į kurias žmonės subėgdavo pasislėpti, gresiant kokiam nors pavojui, o dar kiti – tvirtovės-pilys, feodalų buveinės. Tikrąją piliakalnio paskirtį ir naudojimo laiką tegalima nustatyti, tik nuodugniai jį ištyrus. Išorinės piliakalnių žymės būna labai įvairios. Čia nurodysime tik jų skirtingumus. Dažniausiai piliakalniai būdavo įrengiami gamtos kliūčių gerai apsaugomose, sunkiai prieinamose vietovėse, apsuptose gilių daubų ar griovių, upelių ar pelkių. Pasitaiko jų ežerų ar upių pakrantėse, durpynų pakraščiuose ir kitose sunkiau prieinamuose vietovėse. Lietuvoje piliakalniais dažnai vadinamos ir paprastos kalvos, kuriuose aptinkama senienų. Paprastai tokie piliakalniai neturi kokių nors didesnių sutvirtinimų, jie yra seniausi ir vadinami sodybvietinio tipo , arba bendruomeniniais.” (1., 6-7 psl.) “Atskirai grupei tektų priskirti kalvose įrengtus piliakalnius, kurie paprastai turi lygią aikštelę ir nulygintus stačius šlaitus. Tokie piliakalniai, matyti, dar nebūdavo sutvirtinami grioviais ir pylimais, pavyzdžiui, Pipiriškės piliakalnis ( Vievio raj.), Gabrieliškių-Naukaimio piliakalnis prie girkalnio ir kt. Pačią gausiausią piliakalnių grupę sudaro įvairiai pylimais ir grioviais sutvirtinti piliakalniai. Daugiausia pylimas būna supiltas iš gamtos kliūčių neapsaugotos kalvos pusės. Tačiau yra piliakalnių, kurių grioviai ir pylimai juosia visą tokio piliakalnio aikštelę ar jo papėdę. Daug kur Lietuvoje susiduriama ir su tokiais piliakalniais, kurie turi pailgą ar ovalo pavidalo aikštelę, viename gale užsibaigiančią pylimu. Paprastai toks pylimas esti tarsi pasagos pavidalo, ties viduriu jis – aukštokas , o į galus – žemėjantis. Kai kurių to tipo pylimų išorinis šlaitas būna išgrįstas akmenimis.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!