Lietuvos diplomatijos veikla 1940 metų vasarą

1940 m. vasaros įvykiai – vieni tragiškiausių mūsų tautos istorijoje. Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui, Lietuvoje buvo dislokuotos Raudonosios armijos įgulos. Komplikavosi Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės , padėtis. Birželio 14 d. SSRS įteikė Lietuvos vyriausybei ultimatumą, ją okupavo Raudonoji Armija, buvo sudaryta marionetinė vyriausybė. Falsifikuotuose rinkimuose „išrinktas“ taip vadinamas Liaudies seimas paskelbė Lietuvą tarybų socialistine respublika ir „paprašė“ ją priimti į TSRS sudėtį kaip sąjunginę respubliką. Kaip tik tada prasidėjo brutali Lietuvos visuomeninio gyvenimo, ekonomikos ir kultūros sovietizacija. Visa tai vyko lyg ir pagal Lietuvos įstatymus, tai įteisinant, sudarant teisėtumo regimybę, ko Maskvai ir reikėjo. Todėl su neeiliniais sunkumais susidūrė ne tik okupuotos Lietuvos politikai, bet ir diplomatijos veikėjai, reziduojantys kitose valstybėse. Lietuvos diplomatinė tarnyba įvairiomis formomis energingai kovojo už Lietuvos laisvę ir valstybingumo atkūrimą. Svarbiausias diplomatinės tarnybos uždavinys okupaciniu laikotarpiu- rūpintis, kad Vakarų pasaulis nepripažintų prievartinės Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą.
Šio mano darbo tikslas – pasidomėti priežastimis, lėmusiomis vienokią ar kitokią Lietuvos diplomatų reakciją į to meto įvykius, jų galimybėmis ginti nepriklausomybę diplomatinėmis priemonėmis bei paanalizuoti pagrindines diplomatijos atstovų veiklos kryptis.
Darbe rėmiausi diplomatų prisiminimų publikacijomis, autentiškais to meto dokumentais, Lietuvos istorikų darbais : Jonušausko L. straipsniu leidinyje “Darbai ir dienos „ ,“Likimo vedami „.Škirpos K. „Lietuvos nepriklausomybės sutemos „, „Lietuvos užsienio reikalų ministrai „ J. Skiriaus straipsniu internete „Lietuvos diplomatų pasipriešinimas krašto aneksijai 1940m.
Tai viena pagrindinių diplomatų veiklos krypčių. Sovietų agresijos pavojų Lietuvos diplomatai suvokė jau gerokai anksčiau negu Lietuva sulaukė 1940 m. birželio 14 dienos ultimatumo. Dar prieš Lietuvos okupaciją jie atkreipė valdžios pareigūnų dėmesį į Sovietų Sąjungos vykdomus pavojingus procesus ir galimus padarinius valstybei. Dar 1939 m. Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui Maskvoje pasirašius „Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos“ sutartį, pagal kurią į Lietuvos teritoriją buvo dislokuotos sovietų karinės įgulos, Lietuvos pasiuntinys Romoje Stasys Lozoraitis paprašė J. Urbšio sutikimo sušaukti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!