Lietuvos karaimų buitis ir tradicijos

 VILNIAUS UNIVERSITETO ISTORIJOS FAKULTETO KULTŪROS ISTORIJOS IR ANTROPOLOGIJOS III KURSODIENINIŲ BAKALAURINIŲ STUDIJŲ STUDENTĖS DOVILĖS AMBRAZEVIČIŪTĖS LIETUVOS KARAIMŲ BUITIS IR TRADICIJOS Dėst. J.Verbickienė Vilnius 2003 Lietuvoje karaimų istorija prasideda 1397-1398 metais, kai Lietuvos kunigaikštis Vytautas didysis,atkėlęs apie tris šimtus aštuoniasdešimt karaimų šeimų nuo Juodosios jūros krantų, įkurdino juos Trakuose. Tai paaiškinti galima tuom, jog Vytauto Didžiojo politika buvo apgyvendinti tuščius žemės plotus, statyti kuo daugiau pilių bei miestų, taip pat suaktyvinti ekonominį gyvenimą, prekybą. XV a. Trakuose galėjo gyventi apie 2000 karaimų. XVII a. karaimai pradėjo kraustytis iš Trakų į kitus Lietuvos miestus. Karaimų atsiradimas Lietuvoje yra glaudžiai susijęs su didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto vardu. Apie Vytautą, karaimiškai vadinamą Vatat Bij (išvertus - Karalius, triuškinantis priešus), apie Trakus, Lietuvos gamtos grožį yra sukurta daug karaimiškų poetinių kūrinių, dainų. “Šios karaimams brangios, artimos ir net šventos temos šiais laikais jau yra tapusios simboliais”1. Šiandien Lietuvos karaimų bendruomenei priklauso 240 narių, ir jie “ne tik nepamiršo prosenelių kalbos, bet išsaugojo ir papročius”2, mažai tepakito ir jų buitis. Kuo užsiemė karaimai praeityje? LDK karaimai būdavo tiek kariškai tiek civiliai. Kariškiai ėjo sargybą ir rūpinosi pilių apsauga Trakuose. Jų tarnyba tapo nebereikalinga, kuomet Trakų pilys neteko karinės reikšmės. “Iš dokumentų nuotrupų apie karaimus, titulavusius save didžiojo kunigaikščio karužomis ar pulkininkais, galima numanyti prie valdovo buvus atskirą karaimų dalinį”3. Kalbant apie karybą, reiktų paminėti,jog karaimų bendruomenėje jos tradicijos buvo visuomet gajos. Tai atsispindi ir karaimų herbe, kur vaizduojama ietis ir skydas. Taip pat karaimų kalboje itin gausi karinė terminija. “Karaimai civiliai daugiausia dirbo žemę”4 : jie garsėjo gyvulininkyste, daržininkyste, ir ypač arklininkyste- kas galėtų būti taip pat siejama su giliom karybos tradicijom. Karaimai,kaip ir kitų tautybių to meto miestelių gyventojai, vertėsi amatais, prekiavo, laikė karčiamas, muitines ir pan. Ilgaamžės tradicijos ir epochos kultūra išugdė žymų to meto karaimų teologą - Izaoką Trakietį (1533 - 1594), Radvilų, vėliau Jono Kazimiero dvaro gydytoją Ezra Nisanovi čių Harofes(1596 - 1666), gydytoją, matematiką ir fiziką J. Zubickį. Karaimų religija, vadinama karaizmu - yra grynasis Senojo Testamento tikėjimas, savo dogmas grindžiantis vien Biblijoje užrašytomis tiesomis. Šiame tikėjime nepripažįstami jokie šiuos šventuosius tekstus žodžiu ar raštu komentuojantys autoritetai. “Karaizmo sistemoje jokie kiti raštai - nei Naujasis Testamentas, nei Talmudas, nei Koranas - nėra šventi ar kodifikuoti, jie nesuteikia argumentų, neatspindi religijos tiesų suvokimo (žodinės ar rašytinės) tradicijos. Visos tikrosios tiesos glūdi tik Senajame Testamente ir kiekvienas tikintysis karaimas turi teisę jų pats šiame tekste ieškoti”5. Karaimai meldžiasi kulto pastatuose, turinčiuose šventovės reikšmę ir vadinamuose kenesomis. Kenesose altorius būna pietų pusėje (laidojama taip pat veidu į pietus). Vyrai bei moterys meldžiasi atskirai. Kenesoje visiems privalu turėti galvos apdangalą, tačiau jo forma nėra griežtai nustatyta. Kalendorius, kalendorinės šventės Metinėms šventėms nustatyti karaimai naudoja Mėnulio kalendorių, pagal kurį metus sudaro 354 dienos, 8 valandos, 48 minutės. Šis kalendorius suskirstytas į 19 metų ciklą, kuriame yra 12 normalių ir 7 keliamieji metai su tryliktuoju papildomu mėnesiu. Mėnuo susideda iš 29/30 dienų. Karaimai švenčia šeštadienį, jauno mėnulio dieną, pasninkus, metines šventes. Savaitės šventė- šeštadienis- Šabar Kiuniu prasideda leidžiantis saulei penktadienį ir saulei leidžiantis šeštadienio vakare, pasibaigia. Visą šia parą karaimai laikosi įpročio nedegti ugnies, taigi maistas gaminamas iš anksto- dažniausiai penktadienį popiet. Šeštadienio šventimas pradedamas šeimai susėdus už stalo, tėvo malda. Pasimeldus geriamas vynas, sukalbėjus duonos maldą, laužiama duona. Taip pat yra einama į pamaldas. Pagal karaimų kalendorių, pirmasis pasninkas, kuris kartu yra Vėlinės, būna birželio- liepos mėn. Gavėnios pradžioje visa bendruomenė susirenka kenesoje, kur vyksta gedulingos pamaldos už mirusiuosius. Gavėnia trunka visą mėnesį ir baigiasi Avuz ačar- burnos atvėimuarba Kurban - aukojimo diena. Senovėje karaimai šia dieną aukodavo aviną, ir jo mėsą išdalindavo vargšams. Tik pasibaigus Gavėniai gali vykti vestuvės arba kitos puotos. Didžiausia karaimų šventė- Chidži Matsalarnyn. Ji galėtų būti prilyginta lietuvių velykoms. “Savaitę - nuo 14 iki 22 artarich mėnesio (kovas/balandis)- trunkanti šventė pamini žydų išėjimą iš Egipto.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!