Skaudūs išgyvenimai literatūroje

Skaudūs išgyvenimai literatūroje

Literatūroje tema apie skausmą yra gan dažna. Kūrinių veikėjai dažnai patiria skausmingus išgyvenimus bei kančią. Kančia tiesiogiai parodo žmogui jo ribas bylodama, kad tiek pasaulyje, tiek pačiame žmoguje esama kažko, kas nepaklūsta nei jo protui, nei valiai, nei veiksmui. Tai būsena, kurios neįmanoma savavališkai įveikti ar reguliuoti savo noru. Skaudūs išgyvenimai neretai nutinka dėl įvairių priežasčių: dėl istorinių aplinkybių, dėl aplinkos įtakos ar artimųjų ydų. Kai kurie rašytojai savo kūryboje atskleidė skaudžius išgyvenimus, kurie paveikė daugumą žmonių. Tad šiandien savo kalboje, remdamasi Jono Biliūno ir Jurgio Savickio kūryba, aptarsiu šią temą. Žmogus patiria skaudžius išgyvenimus, jei planuotas gyvenimas, svajonės sudūžta. Vienas rašytojų, kuris savo kūryboje atskleidė skaudžius dviejų jaunų žmonių išgyvenimus, prarastą gyvenimą ir begalinę kančią- XX amžiaus prozininkas Jonas Biliūnas. Apysakoje „Liūdna pasaka" pasakojamas Petro ir Juozapotos Banių likimas. Jau pats kūrinio pavadinimas išduoda, jog šioje pasakoje pilna skaudžių išgyvenimų. Impresionistine maniera parašytoje, artimoje poezijai prakalboje „Baltasai šešėlis“ realistiškai vaizduojamas pirmasis pasakotojo susitikimas Juozapota; pakylėta intonacija pasakojama Juozapotos istorija, primenanti pasaką ar sakmę. Apysakoje vaizduojamas ne tik tragiškas Banių šeimos likimas, kitaip sakant, galima įžvelgti, kad vaizduojamas visos tautos likimas 1863 metu sukilimo laikotarpiu. Papūtęs naujas vėjelis jauno žmogaus Petro širdyje įžiebia drąsią viltį ir svajonę: jam pradėjo regėtis, kad jisai nebe neturtėlis pono vergas, bet jau laisvas ūkininkas, turintis pakaktinai nuosavos žemės ir ramiai sau su jais ir su sava moterimi gyvenantis. Petrą ir kitus vyrus į miškus išvilioja viltis sulaukti geresnio gyvenimo, nesunku suvokti, jog jie eina kovoti už žemę, laisvę. Pirmąsias užuominas apie žiaurias sukilimo pasekmes išgirstame iš senosios ubagės pasakojimo, kuri tvirtai įsitikinusi, kad sukilėliai tik "suguldys savo jaunas galvas, o vargų vargai kaip buvo, taip ir bus." Nuliūsta Juozapotos akys, kurios atspindi moters vidinę būseną. Apysakos pradžioje-tai nuostabios akys "kaip dvi gražios žvaigždės-laimės žvaigždės". O Juozapota-linksma, jauna, laiminga, kupina šviesiausių svajonių, tikėjimo gyvenimo gerove. Tą pačią akimirką, kai visos sukilimo viltys žlugo ir Juozapota išvydo kartuvėse savo Petriuką, jos dvasia mirė. Po mylimo vyro mirties dvasiškai miršta ir Juozapota, jos tolimesnis be menkiausio mąstymo gyvenimas pasmerktas vargui, kančioms, beprasmiškam Petriuko ieškojimui, o Juozapotos akys-"du taškai, klaikūs, be gyvybės. Tokį įspūdį, kaip tos jos akys, gali žmogui padaryti tik užgesusios žvaigždės, iš arti matomos." Nesunku suvokti, kad visos Juozapotos ir Petro svajonės apie būsimą gyvenimą nutrūksta, o moteriai, likusiai vienai, be vyro nelieka nieko kito, tik mirti pačiai. Taigi, Jono Biliūno aprašyti skaudūs išgyvenimai paliečia jauną šeimą, jos planuotą laimę, bendrą gyvenimą, kuris, susiklosčius nepalankioms istorinėms aplinkybėms, akimirksniu dingsta.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!