Simbolika lietuvių vestuvėse

Lietuvių šeima, jos papročiai, apeigos yra vieni iš ankstyviausių kultūros kūrinių, susiklosčiusių formuojantis ir plėtojantis gimininei bendruomenei tam tikromis klimatinėmis, geografinėmis, socialinėmis bei ekonominėmis sąlygomis. Gimininės bendruomenės laikotarpiu, kuris truko tūkstantmečius, šeimos gyvenimo ir apeigų formuotoja buvo moteris. Tai matriarchato laikotarpis. Jau akmens amžiuje moteris buvo aktyvi materialinės ir dvasinės kultūros kūrėja, stabiliausia kolektyvo narė: saugojo namų židinį, gimdė vaikus, juos augino ir auklėjo. Moterys per ilgus tūkstantmečius kūrė šeimos apeigas - gimimo bei vardo suteikimo, santuokos ir laidotuvių, - plėtojo gimininės, vėliau - šeimyninės bendruomenės papročius, kolektyvo gyvenimo, elgesio, moralės ir teisines normas.
Šiame darbe kalbama apie simboliką tik vestuvių papročiuose. Kalbama apie simbolinį atsisveikinimą su kaimu – „klonavimasi“, rūtų darželio simbolinę reikšmę, „ačiavimo“ simbolinę prasmę. Atskirai aptariama atsisveikinimo su jaunyste simboliu – šokiu, atsisveikinimo su namais ritualus.
Yra pristatomi papročiai bei ritualai skirti, kad draugės ištekėtų. Pristatomas jaunikio „diplomatinis korpusas“, bei papročiai nuvykus į vyro giminę.
2. Atsisveikinimas su kaimu –„klonavimasis“
Dar XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje jungtuvių dienos išvakarėse nuotaka, vyriausios pamergės lydima, pereidavo per visą kaimą: senų bei jaunų atsiprašydavo „klonuodamasi“ ir kviesdavo į vestuves. Ilgiausiai šie papročiai išliko rytų Aukštaitijoje ir Dzūkijoje. Aukštaitijoje buvo paplitęs paprotys atėjusią „pasiklonuoti“ nuotaką apdovanoti audiniais, palaiminti žodžiu ir kryžiaus ženklu.6
Kaimo bendruomenės palaiminimas, pritarimas santuokai buvo svarbus atsisveikinimo apeigų momentas. Bendruomenė sudarė ne tik kaimynystės ar giminystės, bet ir dvasiniais ryšiais susietą bendriją, kuri perėjimo apeigomis užtikrindavo jaunavedžių socialinės brandos baigtį.7
3. Rūtų darželio simboliai
Atsisveikinimas su rūtų darželiu – tai dar viena jaunosios atsisveikinimo su jaunystės dienomis apeiga. Lietuvos kaimas rūtų darželį nuo seno laikė merginos kuklumo, sielos grožio, doros išraiška. Pagal jį sprendė apie jos asmenį, todėl paskutinėmis mergavimo dienomis jaunoji verkaudama savo rūpestį dėl neaiškios ateities išsakydavo rūtai. Jaunosios verkavimas rūtų darželyje – tai senovinis gimtųjų namų erdvės atskyrimo simbolis.8
Vestuvių išvakarėse nuotakos ir jaunikio namuose rengiama vakaronė (pintuvės) - paprotys, reiškęs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!