Šiaurės Europos gamta

Kitaip nei Vidurio Europos kalnuose, ledynmečiu slinkę sušalusio vandens masės nugludino Norvegijos kalnus – čia pasiliko plačios aukštai virš jūros lygio pakilusios lygumos ir apskritos kalvos. Beveik 9000 km2 ploto Norvegijos pietuose esantį Hardangervinda – didžiausia senojo žemyno plynaukštė. Dydžiu ji prilygsta Kipro salai. Lyguma plyti 1200 – 1300 metrų aukštyje virš jūros lygio. Šiandieną apytikriai trečdalis jos ploto saugomas – čionai įsteigtas nacionalinis parkas. Pietų Norvegijoje medžiai virš jūros lygio nebeauga, todėl čia išvysime būdingą arktinę tundrą- fieldą. Neaprėpiamą, vietomis truputį kalvotą plynaukštę vagoja upeliai, šiaip beveik visur liumpsi pelkės.
Tokiame aukštyje vietomis dar galima aptikti vieną kitą nykštukinį krūmelį – juose čirškia mėlyngurgės, kiauliukės, pireviniai kalviukai ir nendrinės sartos. Neaprėpiamus fieldo plotus dengia skurdoka žolė, bet daugiausia kerpės.
Tik vakaruose stiebiasi statesnės ir aukštesnės – iki 1700metrų – kalnų keteros. Už jų plynaukštė baigiasi stačiu šlaitu, nusileidžiančiu į Serfo ir Handangerio fiordus. Turizmo sezonu (nuo birželio 1 iki spalio 15) ties Mabedalenu į fiordo slėnį dundėdamas krenta galingas Veringfoseno krioklys. Kitu metų laiku jis suka didžiausios Norvegijos hidroelektrinės turbinas. Jos turbinų salė slypi giliai (700 m) kalnuose.
Plokščiosios Vidos centre stiebiasi keistas Harteigeino kalnas. Jo aukštis 1690 metrų, o forma primena kupolą. Iš kur bežvelgtume – vis pamatysime šį snigo lopiniais margintą gražuolį. Jo uolienos tokios kietos, kad jų neįstengė nugludinti net slinkę ledynai.
Kieto grunto uolienos Handangervidos pietryčiuose – tai daugiau kaip prieš milijardą metų susiformavusios kalnyno liekanos. Jis sudūlėjo, ir akmenys po truputį nuslinko į jūrą. Šiaurės vakaruose slūgso kalkingi klodai. Jie susiformavoiš jūros dugno nuosėdų – po keleto milijonų metų stambi žemės plutos plokštė nugrimzdusius kalnus vėl kilstelėjo į paviršių. Iš šios kalnų grandinės teliko Harteigenas ir į šiaurės rytus nuo nacionalinio parko esantis Hardangerjekuleno kalnas.
Kai prieš 9000 metų, atsitraukė paskutinio ledynmečio sušalusio vandens luitai, ir ledo gniaužtų išsivadavo ne tik Handangervidos lygumos, bet ir greta stūksančių kalnų viršūnės....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!