Didžioji žemės dykuma - Sachara

Sacharą visada vaizduojamės kaip bekraštę smėlio lyguma – karštą ir troškią. Žinoma, tai tiesa. Ir tikrųjų yra didžiulių rajonų, kur nesutiksi nė vieno žmogaus, kur virš saulės išdegintų platybių tvyro mirtina tyla. Smėlio audros užgožia dienos šviesą ir užpusto oazes, karštis ir oro sausumas, keldami nepakenčiamą troškulį, neša žmonėms ir gyvuliams kankinančią mirtį.
Ir vis dėlto Sachara- ne vien bedvasė lyguma. Čia rasi ir žaliuojančių oazių su vandens telkiniais, kurių ramioje žydrumoje atsispindi palmių viršūnės, ir auksinių smėlio kopų, kur kapanojasi vabalai ir šmirinėja vikrūs driežai, kur gyvulių augintojų gentys klajoja su kupranugarių, ožkų ir avių kaimenėmis.
Sachara plyti tarp Atlanto vandenyno ir raudonosios jūros, tarp atlaso kalnų ir fizinės geografinės Sudano srities. Ji tęsiasi iš šiaurės į pietus 2 tūkst. Km ir užima 7 mln. km² plotą. Niekur kitur Žemėje nėra tokių dykumos platybių. Oras ten nepaprastai sausas. Vidinėse dalyse yra rajonų, kur lietaus reikia laukti kelerius metus, kartais ir dešimtmečius, o ir sulaukus jis dažnai nepasiekia dirvožemio. Tai karščiausia Žemės sritis. Pavyzdžiui, netoli Libijos sostinės Tripolio oro temperatūra kartais siekia +58ºC. Čia karščiausioji žemyno vieta.
Tamsiajame akmenų ir uolų paviršiuje temperatūra gali priartėti prie vandens virimo temperatūros, t.y. prie +100ºC. Kadangi prie dirvožemio paviršiaus esantis oro sluoksnis smarkiai įkaista, susidaro nevienodai įkaitusio oro sluoksniai. Ties jų ribomis lūžta šviesos spinduliai. Dėl to būna miražų. Vidurdienio kaitroje horizonte pasirodo vilnijantis ežeras, oaze arba kalnai. Bet iš tikrųjų jų ten nėra. Tai kažkokios labai tolimos vietovės atspindys.
Dieną Sacharoje karšta, o naktį šalta. Paros temperatūros svyravimai siekia 30ºC ir daugiau.
Sacharoje dažnos dulkių ir smėlio audros, kurios primeną greit viską apimančius gaisrus. Su pašėlusia jėga lekia smėlio debesys per lygumas ir kalnus, gludindami akmenys, skaldydami uolas. Audros Sacharoje nepaprastai smarkios. Pasakojama, kaip kartą vėjas nubloškė kupranugarių balnus už 200m, o kiaušinio didumo akmenys raičiojo tarsi žirnius. Sacharoje beveik visada pučia vėjas. Karštas vėjas per kelias...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!