Karakumų dykuma

Karakumai – Vidurinės Azijos ir Turkmenijos dykuma (1pav.). Smėlėtas regionas užima 70% Turkmėnijos ir yra maždaug 350 000 km². 800 km iš vakarų į rytus ir 500 km iš šiaurės į pietus. Tai smėlėta dykuma su paviršiaus nuolydžiu iš rytų į vakarus.
1 pav. Karakumų dykuma.
Prie Aralo jūros yra Aralo Karakumais.
Pagal reljefą dykuma daloma į dvi dalis. Mažesnę, šiaurinę dalį (2 pav.) užima Užunguzio Karakumai arba plokščiakalnis, kuris iš pietų pusės atkirstas stačia pakopa, paviršiuje suskilusia į keteras, kurių aukštis 60 – 80 metrų. Prie šios pakopos papėdės tęsiasi virtinė druskožemio lomų, tai yra senovinės upės liekana, deformuota tektoninių judesių ir pakeista žmogaus. Daug naujesnė Amudarjos tėkmė, apjuosianti Karakumus iš šiaurės – Vakarų Uzbojaus, kuri išdžiuvo, tačiau išsaugojo visas reikalingas ir būtinas slėniui būdingas savybes. Į pietus nuo Unguzo tęsiasi Centrinės, Pietryčių ir Pietų Karakumų platybės, sudarydamos antrą didelę dykumos dalį. Centrinė Karakumų dalis, lyginant su Užunguzio Karakumų dalimi, užima žemesnę vietą, dėl ko jas dažnai vadina Žemaisiais Karakumais. Pietryčių Karakumų dalyje yra senovės upės vaga Kelifo Uzbojus, kurio didžioji dalis dabar užimta Karakumų kanalo.
2 pav. Šiaurinė Karakumų dykumos dalis.
Prieš 30 mln. m. Karakumų regionas buvo užlietas jūros. Kalnų susidarymas Turano žemumos pietinėje dalyje įtakojo laipsnišką jūros mažėjimą ir vėliau visišką dingimą. Amu Darja Karakumais tekėjo laikas nuo laiko keisdama vagą, sunešdama didelius kiekius aliuvinių nuosėdų. Vietomis randami molio plotai.
Pietrytinėje Karakumų dalyje yra Tedženo ir Murgabo upių deltos. Eoliniame dykumų reljefe vyrauja keteriniai smėlynai, pietuose pereinantys į nelygius smėlynus, tarp kurių išdėstyti plokšti molio plotai – takyrai. Didžioji smėlynų dalis sutvirtinta augalijos. Judrių barchanų smėliai užima apie penkis procentus ploto, daugiausia Pietrytiniuose Karakumuose.
Gruntiniai vandenys centrinėje dykumos dalyje stipriai mineralizuoti, bet ten kur į smėlį prasiskverbia Amudarjos, Murgabo, Tedženo ir Kopetdago upių vandenys, vandenyje jaučiamas silpas druskos skonis. Paskutinių metų hidrogeologinių tyrinėjimų dėka atrastos didelės geriamo požeminio vandens atsargos, rytinėje ir pietryčių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!