Ugnikalniai ir žemės drebėjimai

Pasaulyje kasdien kur nors įvyksta žemės drebėjimas arba išsiveržia ugnikalnis. Laimei, didžiuma šių reiškinių lieka beveik nepastebėti dėl savo menkumo arba atokumo nuo gyvenamų vietų. Jie domina tik mokslininkus. Daugelis žemės drebėjimų pasireiškia silpnais požeminiais smūgiais, kuriuos tegali registruoti labai jautrūs prietaisai.
Stichinių nelaimių metu pasaulyje buvo sugriautas ne vienas miestas, ir žmonės labai mažai arba nieko negalėjo padaryti, kad jų išvengtų.
1556m. Kinijoje per žemės drebėjimą žuvo be ketvirčio milijonas žmonių, o 1976-aisiais – pusė milijono. Manoma, kad išsiveržus Etnos ugnikalniui Sicilijoje 1883m. nusinešė daugiau nei 36 000 gyvybių.
Tokio masto nelaimių pasitaiko beveik kiekviename amžiuje, o mažesnių, kurios irgi pareikalauja aukų ir sukelia kančias, – kur kas dažniau; joms ištikus, žūsta ir sužalojama mažiau žmonių, bet ten gyvenantieji jaučia nuolatinę grėsmę, su kuria ilgainiui apsipranta.
Ištyrus būdingus ugnikalnių veiklos ir žemės drebėjimų reiškinius, galima apskaičiuoti, kur ir kada įvyks šios stichinės nelaimės, ir sudaryti žemėlapius, rodančius galimos jų grėsmės vietą. Jais naudodamasi tenykštė valdžia parengs išankstinį evakuacijos planą.
Griežtai kontroliuojant namų statybą seisminėse zonose galima sumažinti potencialų aukų skaičių ir išgelbėti žmonių turtą, tačiau tik visuotinė evakuacija iš būsimos nelaimės vietos apsaugos didžiumos žmonių gyvybes.
Labiausiai kenčia atsiliekančios Trečiojo pasaulio šalys, kurios negali sau leisti sudarinėti brangių prognozės schemų. Nors Jungtinių Tautų pagalbos nelaimės atveju organizacija (UNDRO) ir Pagalbos bado atveju Oksfordo komitetas (OXFAM) labai stengiasi bent iš dalies palengvinti žmonių kančias, tačiau išties sumažinti stichinių nelaimių pavojų žmonijai gali padėti tik bendros pasaulio mokslininkų pastangos ir glaudesnis šalių vyriausybių bendradarbiavimas.
Daugelis mano, kad ugnikalnis – tai kūgio pavidalo kalnas, išmetantis ugnį, garus ir lavą. Tai tik dalis tiesos. Kai kurių ugnikalnių gelmių medžiaga veržiasi iš kelių angų, o kitų – pro gilius plyšius, vadinamus sprogiais. Pro juos išsviedžiama begalė lavos, užliejančios tolimiausias apylinkes.
1783m. per sprogį išsiveržusi lava Islandijoje padengė daugiau 560 kv.km. dirbamos žemės. Lava sunaikino derlių, o nuo nuodingųjų dujų žuvo gyvuliai ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!